Tradicinėje medicinoje saldymedžių šaknys jau nuo seno vertinamos kaip priemonė, padedanti įveikti daugybę įvairiausių vidaus ligų. Kelis tūkstančius metų kinų mediciną propaguojantys gydytojai jomis gydė daugelį negalavimų – nuo skrandžio opų ir vidurių užkietėjimo iki vėmimo. Tyrinėję faraonų kapus mokslininkai greta kito valdovų turto rado ir saldymedžio šaknies likučių. Čia šis augalas buvo naudojamas įvairių kvėpavimo ligų gydymui. Vadinasi, senovėje jis buvo itin vertinamas ir mėgstamas.
Vaistinė augalinė žaliava yra šaknys. Iš išorės jos tamsios, raudono-rudo atspalvio, iš vidaus – gelsvos. Jos smulkinamos, verdamos, o nuoviras garinamas – iš jo gaminamis mikstūros, milteliai ir tabletės. Galima įsigyti šaknies, supjaustytos nedidelėmis riekelėmis – jas kramtyti labai sveika dantims ir dantenoms. Saldoką skonį suteikia glicirizinas – junginys, 50 kartų saldesnis už cukrų (tarp kitko, europinis saldymedis yra saldesnis už tą, kuris auga Amerikoje). Kaip rodo tyrimai, saldymedžiai neleidžia daugintis bakterijoms burnos ertmėje, tad dantys išlieka sveikesni.
Tai daugiametis žolinis augalas, galintis užaugti iki 1 metro aukščio. Šaknų sistema sudėtinga, stiebai statūs, tiesūs ir apaugę plaukeliais. Lapeliai elipsiški, žiedai – violetinės spalvos ir sudaro kekės formos žiedynus. Lietuvoje savaime neauga.
Saldymedžių šaknyse yra saponino, gliukozės, krakmolo, askorbo rūgšties ir kitų naudingų medžiagų. Dėl saldaus skonio saldymedžiai plačiai naudojami ne tik medicinoje, bet taip pat ir kaip maistinis priedas, ir netgi gryni, tik prieš tai apkepami, kol įgyja auksinį-rudą atspalvį.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (2)