Ar gali anglies dvideginis ore mus storinti? Tokį klausimą iškėlė danų mokslininkai, kuomet pastebėjo, kad Danijoje nutukusių gyventojų skaičius auga lygiagrečiai su anglies dioksido didėjimu atmosferoje.
Tausojantis vartojimas ir darni gamyba – šie žodžiai tapo raktinėmis sąvokomis kuriant ateities pasaulį, jo ekonomiką. Kas šioje srityje jau padaryta ir bus daroma artimiausiu metu?
"Lietuvos gamtos fondas", bendradarbiaudamas su "Lietuvos zoologijos sodu", siekia išsaugoti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių populiaciją.
Pripažinkime, gyvename nuostabioje vietoje: jokių žemės drebėjimų, jokių cunamių ir kitų gamtos stichijų. Netgi vandens, kurio trūkumas jaučiamas tikrai ne viename pasaulio kampelyje, mums taupyti netenka. Tačiau ar tai, kad galime sau leisti eikvoti vandenį reiškia, kad taip ir turime elgtis?
2010 m. iš Lietuvoje surinktų elektronikos atliekų vienam gyventojui teko tik po 2,88 kg. Tuo metu Skandinavijos šalyse pernai buvo surinkta: Norvegijoje – po 28 kg, Švedijoje – 16 kg, Šveicarijoje -17 kg, Danijoje- 13 kg.
Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti.
Širdies ir kraujagyslių ligos – sveikatos sutrikimas, kasmet nusinešantis daugiausia žmonių gyvybių.