Įveikti psichologinę trauką nikotinui – nelengvas uždavinys, tačiau tikrai įmanomas. Juk svarbiausia noras ir pasiryžimas. Statistika rodo, kad metus rūkyti ir ištvėrus vienerius metus be cigarečių, tik kas 20-tas žmogus vėl pradeda rūkyti.
Su Naujaisiais Metais!
Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti limfadenoidinio ryklės tonzilių audinio uždegimu. Dažniausiai būna gomurio tonzilių uždegimas, kitos tonzilės įtraukiamos rečiau. Liga vystosi greitai ir užtikrintai, jai būdinga staigiai pakilusi kūno ir bendro pobūdžio negalavimai.
Sveikiname su Šv. Kūčiomis ir Kalėdomis!
Šaltuoju metų laiku daugelis iš mūsų susiduria su depresija: dienos apniukusios, vakarai šalti, problemoms galo nematyti – visa tai priveda prie visiškos apatijos. Kaip pasikelti nuotaiką?
Dusulys normaliu reiškiniu laikomas tik po fizinių krūvių.
Žmogaus organizmas prisitaikęs taip, kad natūralią temperatūrą gali palaikyti beveik bet tokiomis sąlygomis. Tačiau esant labai žemai temperatūrai ir didelei drėgmei, natūralus termoreguliacijos mechanizmas pradeda streikuoti.
Gydytojai paprastai praleidžia labai daug laiko išrašydami vaistus ir vykdydami jų kontrolę, ypač pacientams, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis. Todėl šie dažniausiai vienpusiškai girdi tik raginimus vartoti vaistus. Bet ką gali reikšti jūsų bendrosios praktikos gydytojo patarimas bent kelioms savaitėms ar mėnesiui nutraukti pastovų vaistų...
Kiekvienam iš mūsų kuo puikiauisiai pažįstama situacija, kai, atrodytų, nei iš šio, nei iš to ant kūno atsiranda nepageidaujamų „puošmenų“ – mėlynių. Tada jau mums ne taip ir svarbu, iš kur jos – ar susitrenkėme kur nors netyčia, ar tiksliai žinome priežastį. Faktas lieka faktu: šis reiškinys sukelia mums tam tikrų nepatogumų (pradedant nuo nees...
Paskubomis sušveistas užkandis, sumuštinis vietoje visaverčių pietų arba vakarienės – štai kaip šiandien maitinasi dauguma žmonių. Be „tešlos“ ant klubų ir „alaus pilvo“ tokia mityba gali baigtis ir nemaloniais skrandžio pojūčiais – sunkumo ir pilnumo jausmu, pykinimu. Kaip jų išvengti?
Čiaudulys, žagsulys, rąžymasis ir žiovulys – kas galėjo pagalvoti, kad visa tai taip naudinga sveikatai! Mokslininkai įsitikinę – šiais sąlyginiais refleksais gamta mus apdovanojo ne šiaip sau, o tam, kad padėtų mūsų organizmui.
Net keturi penktadaliai žmonijos dažniau ar rečiau skundžiasi galvos skausmais. Kodėl taip yra? Ar visiems mums galvą skauda vienodai?
Rūkymo sukeliamų ligų sąrašas didžiulis, tačiau šio įpročio (kaip ir bet kurio kito) atsisakyti ne taip jau paprasta. Kad būtų lengviau, reikia save kaip nors motyvuoti, įtikinti, kad be jo gyvenimas bus tik geresnis.
Žmonės iš lūpų į lūpas perduoda liaudiškus receptus, padedančius gydyti peršalimo ligas. Deja, kartais tokie patarimai labiau primena sugedusį telefoną, o galiausiai pusė žmonių net tik kad neišgyja, bet dar ir pakenkia savo sveikatai.
Daugelis iš mūsų vaikystėje patyrė nemalonių gydymo procedūrų, kuomet susirgus buvo liepiama 3 kartus per dieną praplauti nosį, skalauti gerklę, nes priešingu atveju būtų tekę keliauti tiesiai pas gydytoją
Deja, dar nėra tokios burtų lazdelės, kuri akimirksniu nugalabytų jūsų „naktinius priešus“ ir galėtumėte pasinerti į saldų miegelį. Visgi, žengtumėte didelį žingsnį, jei visų pirma išsiaiškintumėte, kokie veiksniai įtakoja naktinius košmarus. Toliau turėtumėte pasitengti kuo labiau sumažinti šiuos veiksnius.
Stirpus skausmas pilvo srityje, bendri negalavimai, pykinimas, vėmimas... Ir negerėjanti būklė. Visai tikėtina, kad tai – ūminis apendicitas, pasireiškiantis maždaug kas 220-250 žmogui.
Kaip žinoti, ar nesi rizikos grupėje?
Kartais silpnumo priežastys būna akivaizdžios (pavyzdžiui, per mažai miego), tačiau būna ir tokių dienų, kai nepavelkame kojų tiesiogine šio žodžio prasme, o priežasčių nematyti. Kaip tokiu atveju išsiaiškinti, kur šuo pakastas?
Daugeliui atrodo, kad knarkimas – visiškai nerimta problema (dažniausiai taip įsitikinę tie, kurie ir knarkia). Manoma, kad šis reiškinys labiausiai kliudo aplinkiniams, tačiau net nesusimąstoma, kad iš tiesų galima kalbėti netgi apie realią grėsmę žmogaus gyvybei.
Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto