Mada pirkti lazeriukus jau praėjo – retai kada pamatysi su jais žaidžiančius vaikus. Tačiau šios pavojingos smulkmenos vis dar voliojasi daugelio nieko bloga neįtariančių tėvų namuose. Atrodytų, kam jaudintis – jeigu būtų pavojinga, niekas jomis neprekiautų. O juk vis dar prekiauja...
Šiandieninėje aukštos raiškos, spalvų ir hiperrealizmo epochoje Philipo Barlow kūryba prikausto dėmesį. Žiūrovas turi kaip reikiant įtempti regėjimą, kad pamatytų tai, kas pavaizduota šio menininko darbuose, ir pats papildyti bendrą vaizdą savo vaizduotėje.
Mūsų akys, kaip mėgstama sakyti, yra sielos veidrodis ir langas į pasaulį. O ar daug apie jas žinome? Dalinamės įdomiais faktais!
Šis technologijų amžius daro akims didelę žalą. Jeigu norite išsaugoti gerą regėjimą, reikia koreguoti savo kasdienę mitybą. Racione turi būti daugiau vitaminų A ir E, kalio, fosforo ir geležies turinčių produktų. Nemažą akim dalį akims naudingų ir reikalingų medžiagų galima gauti su uogomis, žaliomis daržovėmis ir vaisiais. Tai turėtų būti jūsų...
Mažylė Layla nuo gimimo serga katarakta ir blogai mato dešine akimi. Ji turi kasdien po 2 valandas nešioti raištį. Užduotis, žinoma, ne iš lengvųjų, tačiau kūrybingas tėvelis rado išeitį – jis daro viską, kad jo dukrytei būtų smagiau.
Oftalmologai vienbalsiai tvirtina: dėl prasto mūsų regėjimo kaltos šiandieninės technologijos, ypač – kompiuteris. Taip nekenkia nei knygos, nei telvizija, nei kinas. Nešiojančių akinius akivaizdžiai daugėja, o kiek dar naudojančių kontaktinius lęšius...
Kodėl moksleivių akys silpsta? Vaikų oftalmologai teigia, jog tam yra daugybė priežasčių: pradedant paveldimumu ir baigiant elementariu stresu.
Geras regėjimas – gyvenimo būtinybė, o ne privilegija. Tačiau, bėgant metams, dažnas vyresnio amžiaus žmogus pajunta, kad jo matymas suprastėjo, akis lyg aptraukė rūkas, atsirado nemalonūs pojūčiai vairuojant tamsoje, jautrumas ryškiai šviesai. Tai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta – akies lęšiuko drumstis, kuri ir sukelia regėjimo proble...
Pasaulyje jau nieko nestebina tendencija, kad vis daugiau žmonių turi vienokių ar kitokių regėjimo problemų. Šis reiškinys siejamas su civilizacijos tobulėjimu ir susiformavusiais ydingais žmonių įpročiais. Per mažai ilsimės, per ilgai dirbame kompiuteriu, nesilaikome taisyklingo skaitymo, rašymo režimo, nesirūpiname tinkamu patalpų apšvietimu, ...
Šaltuoju metų laiku saulė Lietuvos horizonte žaidžia itin trumpai, todėl išvengti vairavimo tamsoje – sunkiai įmanoma misija. Kokie pagrindiniai tokio vairavimo iššūkiai, gajausi mitai ir kaip sau palengvinti pataria „Fielmann“ optometrijos specialistas Aivaras Daukantas.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.