40 kovos su sloga būdų

Sloga – dažnas ir labai nemalonus rudens ir žiemos palydovas. Bet kurioje vaistinėje galima įsigyti lašų ir purškalų, padėsiančių greičiau ją įveikti, o mes dalinamės liaudiškais slogos gydymo receptais.
 

1. Pirmosiomis dienomis padeda sodos ir taninų lašai: 1 valgomąjį šaukštą šviežiai plikytos arbatos sumaišykite su žiupsneliu geriamosios sodos. Lašus lašinti tik šiltus. 8-10 lašų, 3-4 kartus per dieną.
2. Druskos tirpalas nosies plovimui. Į stiklinę virinto šilto vandens įberkite šaukštelį druskos ir žiupsnelį sodos. Gerai sumaišykite ir gautu tirpalu gerai praplaukite nosį 3–4 kartus per dieną.
3. Garstyčios į kojines. Į kojines reikia tiesiog priberti sausų garstyčių, apsimauti ir išmiegoti per naktį. Nuo tokios priemonės mažiau tinsta gleivinė, palengvėja sloga ir kosulys. Tačiau toks metodas netinka sergantiems cukriniu diabetu ir kraujagyslių ligomis.
4. Šviežiai tarkuotų krienų mišinys su cukrumi ir obuoliais padeda nuo slogos. Jei suvalgysime po kelis šaukštus šio mišinio per dieną, nosis atsilaisvins. Krienuose yra medžiagų, kurios kovoja su bakterijomis, virusais ir ligas sukeliančiais grybeliais. Krienus gerai pasisavina organizmas, todėl jie nekelia grėsmės naudingoms žarnyno floros bakterijoms. Be to, krienai stiprina imuninę sistemą.
5. Ramunėlių, mentolio arba kamparo inhaliacijos palengvina ne tik slogą, bet ir kvėpavimo takų ligas (pavyzdžiui, bronchitą, tracheitą). Tačiau mažiems vaikams tokių inhaliacijų daryti nepatartina: karšti garai gali juos nudeginti, o mentolis arba kamparas - sukelti dusulio priepuolį.
6. Gydomasis citrinų, svogūnų, česnakų ir medaus kokteilis. Reikia: 100 ml šviežiai spaustų citrinų sulčių, 4–5 šaukštų svogūnų sulčių, kelių skiltelių česnako, 1 šaukšto medaus (geriausiai tiktų liepų). Viską sutrinkite iki vienalytės masės, įpilkite 100–150 ml šilto virinto vandens ir gerai sumaišykite. Paruoštą kokteilį išgerkite prieš miegą. Svarbu geriant daugiau nieko nevalgyti ir neužgerti vandeniu. Gėrimas netinka, jei turite skrandžio problemų.
7. Inhaliacijoms nuo slogos tinka ramunėlių, pušų spyglių ir pumpurų nuoviras, vanduo su jūros druska. Taip pat galite įlašinti kelis lašelius eukaliptų, pipirmėčių eterinių aliejų. Supilkite paruoštą kvėpavimui nuovirą į indą ir, pridengę galvą, kvėpuokite gydomaisiais garais apie 15–20 minučių.
8. Raudonųjų svogūnų antpilas nosies skalavimui. Pusę stiklinės raudonųjų svogūnų lukštų užpilkite karštu vandeniu ir palikite pastovėti 20 min. Perkoškite ir šiuo antpilu praplaukite nosį.
9. Bičių pikis kvėpavimo palengvinimui. Inde sutrinkite 20 g susmulkinto bičių pikio su nedideliu kiekiu augalinio aliejaus, įmaišykite saulėgrąžų aliejaus tiek, kad masė būtų vientisa, lygi ir svertų maždaug 100 g. Ja reikėtų vilgyti vatos gabaliukus ir kištis juos į nosį ryte ir vakare.
10. Citrinų ir krienų mišinys. Lygiomis dalimis sumaišykite citrinų sultis ir šviežiai tarkuotus krienus. Vartokite po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus per dieną, likus 40 minučių iki valgio. Galima vartoti kartu su medumi.
11. Obuolių actas ir medus. Išmaišykite karštame vandenyje 1-2 šaukštelius obuolių acto ir tiek pat medaus. Gerkite karštą.
12. Česnakas ir medus. 1 skiltelę česnako sumaišykite su 1 šaukšteliu medaus ir šį mišinuką valgykite 2-3 kartus per dieną, po valgio.
13. Optimali patalpų drėgmė. Palaikykite 40-60 % drėgmę patalpose, nes sausas patalpų oras džiovina gleivines ir sloga lengviau „prisikabina“, jos sunkiau atsikratyti.
14. Pipirmėčių arbata. Pipirmėtė turi mentolio, kuris palengvina kvėpavimą ir šiek tiek atkemša nosį.
15. Ramunėlių arbata. Ramunėlės ramina gleivinę, mažina uždegimą ir skausmą.
16. Čiobrelių arbata. Čiobrelis turi priešuždegiminių ir antimikrobinių savybių. 1-2 šaukšteliai džiovinto čiobrelio užplikomi karštu vandeniu, paliekami 5-10 min.
17. Liepžiedžių arbata. Šildanti ir raminanti liepų žiedų arbata, skatina prakaitavimą, kuris gali padėti organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis.
18. Ciberžolės arbata su medumi ir pipirais. Į šiltą vandenį įmaišykite pusę šaukštelio ciberžolės, galima pridėti medaus ir šiek tiek pipirų.
19. Pieno ir šalavijų gėrimas. Į puodą įpilkite stiklinę pieno ir įberkite 1 valgomą šaukštą šalavijų. Uždenkite, užvirinkite, leiskite atvėsti ir perkoškite. Užvirinkite dar kartą ir išgerkite karštą prieš miegą.
20. Svogūnų, medaus ir kopūstų sulčių mišinukas. Smulkiai sutarkuokite vieną svogūno galvutę, įmaišykite arbatinį šaukštelį medaus ir šaukštą kopūstų sulčių. Košelę reikėtų vartoti 3 kartus per dieną po valgio: suaugusiesiems - šaukštas, vaikams - šaukštelis.
21. Sunkią slogą gali išgydyti paprastas ūkiškas muilas. Tiesiog gerai išmuiluokite pirštą ir kruopščiai praplaukite šnerves.
22. Šnerves galima plauti gydomųjų augalų antpilais: ramunėlių, šalpusnių, česnakų, varnalėšų, o taip pat ir alavijų sultimis. Sultis praskieskite 2-5 kartus didesniu alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus kiekiu, o alavijų sultis – šaltu virtu vandeniu.
23. Labai veiksmingos sergant sloga, ypač su astmos priepuoliais, garinės šalpusnių, gysločių, pušų pumpurų, eukaliptų, eukaliptų aliejaus, vitamino A, persikų arba anyžių aliejaus mišinio inhaliacijos. Labai svarbi taisyklė: lašinant ir darant inhaliacijas reikia saugoti nosies gleivinę. Lašinimui ir inhaliacijoms nenaudokite koncentruoto aliejaus, būtinai skieskite augaliniu aliejumi.
24. Jei sloga labai stipri, į kiekvieną šnervę kas 2 ar 3 valandas lašinkite po 5 lašus šviežiai spaustų alavijų sulčių.
25. Kalankių sultys. Prasidedant slogai užtenka 2-3 kartus per dieną nosies ertmę sutepti šviežiomis kalankių lapų sultimis. Galima lašinto į nosį po 3 ar 5 lašus.
26. Su tik prasidedančia sloga kovoti padeda lygiomis daliomis sumaišytų žolelių arbata: džiovintų gysločių lapai, liepų ir mėtų lapeliai.
27. Pirmosiomis gripo ir peršalimo dienomis padeda ežiuolės. Jos pasižymi stipriomis imunitetą stiprinančiomis savybėmis, aktyvina kvėpavimo sistemą. Galima plikyti sudžiovintą arba vaistinėje nusipirkti paruoštą spiritinį antpilą ir į arbatą įsilašinti po 40-50 lašų.
28. Gydomasis tepalas: 30 g šaltalankių aliejaus sumaišykite su 20 g šviežių medetkų sulčių, 10 g medaus, 15 g kakavos sviesto, 5 lašais propolio aliejaus. Gautu tepalu ištepkite vatos tamponėlius ir palaikykite šnervėse apie 20 minučių.
29. Gydyti slogą (taip pat ir kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas) puikiai tinka bičių pikis. Slogai malšinti rekomenduojamas aliejinis bičių pikio tirpalas. Jį reikėtų lašinti į nosies landas.
30. Kojų vonelės – taip pat populiari kovos su sloga priemonė. Kojos pamerkiamos į 37 laipsnių temperatūros vandenį. Po to pamažu pilama vis karštesnio vandens, kol bus pasiekta riba, kai didesnio karščio žmogus nebegali ištverti. Tikslas – kad į nosies gleivinę priplūstų daugiau kraujo. Esmė ta, kad kai kojos šaltos, pablogėja kvėpavimo takų kraujo apytaka ir žmogus lengvai užsikrečia infekcinėmis ligomis. O šiltos kojos, atvirkščiai, suaktyvina imuninę sistemą.
31. Druskos kompresai. Du mažus maišelius pripilkite įkaitintos druskos ir uždėję palaikykite ant abiejų šnervių.
32. Kvėpavimas svogūnų arba česnakų garais. Sutrinkite 2 šaukštus svogūno arba česnako, suberkite į stiklinę, ją įstatykite į verdančio vandens puodą. Stiklinę uždengti iš popieriaus padarytu piltuvėliu, per kurio plonąjį galą po 10 min. kiekviena šnerve kvėpuokite garais. Po 3-4 kasdieninių procedūrų sloga turėtų išnykti ilgam.
33. Sloguojant po pagalve galima pasidėti ryšuliuką gailių ir visą naktį kvėpuoti jų aromatu.
34. Arbata su citrina ir imbieru tinka sergant bet kokiomis peršalimo ligomis, o nuo slogos – tuo labiau. Į arbatinį (0,4–0,5 litro talpos) įmeskite smulkiai supjaustytus pusantro griežinėlio citrinos, įberkite du šaukštus stambiai tarkuotos imbiero šaknies ir porą šaukštelių juodosios arbatos (arba įmerkite du paketėlius). Užpilkite karštu, bet ne verdančiu (geriausia – 90 laipsnių temperatūros) vandeniu. Jei norite, pagardinkite arbatą dviem šaukšteliais medaus ir palikite 10 minučių, kad pritrauktų.
35. Kiaušinių kompresas: išvirkite du kiaušinius, palaukite, kol atvės iki tokios temperatūros, kad galėtumėte laikyti juos rankose. Paimkite į kiekvieną ranką po kiaušinį ir pridėkite prie šnervių. Laikykite, kol visiškai atauš, tačiau keiskite vietą – vis patraukite kairiau ar dešiniau, aukščiau ar žemiau.
36. Imbiero kokteilis. Maži imbiero kokteiliukai, vadinami imbieriniais „šotais“, labai vertingi tiek sveikstant, tiek ir saugantis nuo peršalimo ir kitų ligų. Jų receptų rasite čia: Imbiero kokteiliai: kodėl verta juos gerti ir kaip pasidaryti namuose?
37. Amosovo pasta. Džiovintų vaisių, riešutų, medaus ir citrinos mišinys buvo sukurtas atsistatantiems po širdies operacijų žmonėms, tačiau Amosovo pasta puikiai pasitarnauja imuniteto stiprinimui ir padeda greičiau pasveikti nuo įvairių ligų. Jos receptų rasite čia: Amosovo pasta - natūralus būdas stiprinti imunitetą ir širdį.
38. Įtrinimai eukaliptų eterinių aliejumi. 2-3 lašus eukaliptų eterinio aliejaus sumaišykite su 1 šaukštu kokosų arba migdolų aliejaus. Šiuo mišiniu prieš miegą įtrinkite krūtinę.
39. Įtrinimai pipirmėčių ir levandų eterinių aliejų mišiniu. 2 lašus pipirmėčių ir 1 lašą levandų eterinių aliejų sumaišykite su 1 šaukštu bazinio aliejaus (pavyzdžiui, alyvuogių, migdolų). Mišiniu prieš miegą įtrinkite krūtinę.
40. Medaus ir kokosų aliejaus kompresas. Medų lygomis dalimis sumaišykite su kokosų aliejumi, mišinuką pataitinkite karšto vandens vonelėje ar tiesiog mikrobangų krosnelėje, šiltu mišiniu ištepkite krūtinę ir uždenkite šiltu rankšluosčiu, šiltai apsiklokite, palaikykite kompresą 10-15 min.