Dirvinis asiūklis (lot. Equisetum arvense) – daugiametis sporinis augalas, priklausantis asiūklių (lot. Equisetaceae) šeimai. Jis paplitęs visoje Lietuvoje ir juo senų senovės yra plačiai naudojamas liaudies medicinoje, tad ir liaudiškų vardų turi ne vieną: dirvų eglutė, driežgegužė, eglikė, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas.
Asiūkliai pasižymi kraujavimą stabdančiu, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, diuretiniu poveikiu. Iš asiūklių plikoma arbata, gaminami įvairūs užpilai, nuovirai, ruošiamos gydomosios vonios.
Kur auga asiūkliai ir kaip juos atpažinti?
Asiūkliai Lietuvoje yra dažni - aptinkama dvylika rūšių ir jų hibridų. Kaip vaistinė žaliava renkamas dirvinis asiūklis auga drėgnose pievose, pakelėse, laukų pakraščiuose, net ir daržuose ar soduose (jį itin sunku išnaikinti, kad daržininkų nėmėgstamas ir laikomas piktžole). Asiūkliai mėgsta rūgštų, drėgną ir smėlingą dirvožemį.
Asiūkliams yra būdingas augalo ūglių dimorfizmas, t.y. augalas skirtingu metu užsiaugina ūglius, kurie skiriasi savo išvaizda ir atliekama funkcija:
- Pavasį pirmiausia išauga sporifikuojantis stiebas – rudas, neturi šakelių, su kūgeliu viršuje (kur subręsta sporos).
- Vasarą išauga vegetatyvinis stiebas – ryškiai žalias, šakotas, panašus į mažą eglutę. Šie stiebai kaupia maistingąsias medžiagas. Būtent jie ir yra renkami kaip vaistinė žaliava.
Kuo naudingas dirvinis asiūklis?
Dirvinis asiūklis plačiai naudojamas liaudies medicinoje, nes jis turi daug naudingų savybių:
- Diuretikas – skatina šlapimo išsiskyrimą.
- Priešuždegiminis – vartojamas esant šlapimo takų uždegimams.
- Gydomosios vonios – esant sąnarių ar odos problemoms.
- Kaupia silicio rūgštį, kuri naudinga odai, nagams, plaukams.
Kada ir kaip rinkti dirvinį asiūklį?
Dirvinį asiūklį reikėtų rinkti vasarą (birželio - rugpjūčio mėnesiais), kuomet augalas yra užsiauginęs žaliuosius vegetatyvinius stiebus ir jie yra visiškai išsiskleidę, primenantys eglutes.
Rinkimui vertėtų pasiieškoti atokesnės, švaresnės, labiau nuo kelių, miesto ir žemės ūkio taršos nutolusios vietos.
Geriausia rinkti saulėtą dieną, kai nėra rasos ar lietaus.
Rinkdami asiūklius nukirpkite viršutinę augalo dalį, t.y. 10 - 20 cm nuo pagrindo.
Surinktus asiūklius išdėliokite plonu sluoksniu ant popieriaus ar drobės, vėsioje, tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Jie džiūsta 7 - 14 dienų, kol tampa trapūs ir lengvai lūžta.
Džiovintus asiūklius laikykite popieriniuose ar drobiniuose maišeliuose, sausoje, tamsioje vietoje. Jie tinkami vartoti iki 1 metų.
Kaip naudoti dirvinį asiūklį?
Dirvinis asiūklis liaudies medicinoje naudojamas tiek gydymui, tiek ir odos, plaukų bei nagų grožio puoselėjimui:
- Asiūklių arbata (užpilas) – šlapimo takams, uždegimams, odos būklės gerinimui. 1 šaukštą džiovinto asiūklio užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir plaikite 10 - 15 min. Perkoškite ir gerkite 2 - 3 kartus per dieną, bet ne ilgiau kaip 2 savaites.
- Paruošta asiūklių arbata taip pat tinka ir išoriniam naudojimui - žaizdų, spuogų plovimui ir odos būklės gerinimui, atsistatymui.
- Gydomosios asiūklių vonios - sąnariams, odos problemoms. 100 - 200 g džiovintų asiūklių suberkite į 1 L verdančio vandens ir pavirkite apie 10 min. Šį nuovirą supilkite į šiltą vonią ir joje maudykitės 15 - 20 min.
- Esant burnos ir gerklės gleivinių uždegimui, rekomenduojama skalauti burną tokiu antpilu: 1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite 1 stikline šalto virinto vandens ir laikykite 1 parą.
- Asiūklių miltelių ir virinto vandens mišinys (30–50 g žolės 1 litrui vandens) efektyviai padeda nuo viduriavimo ir nereguliarių mėnesinių. Vartojama po 150 ml rytais ir vakarais.
- Nuoviras stiprina širdį, naudingas tiems, ant kurių kraujagyslių sienelių sėda cholesterolis: 4 valgomuosius šaukštus žolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens, kaitinkite karšto vandens vonelėje 15 minučių, palikite pritraukti 45 minutėms, nukoškite ir pripilkite vandens, kad skysčio būtų tiek, kiek pačioje pradžioje. Vartokite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną. Receptas itin naudingas garbaus amžiaus žmonėms.
- Jei skauda dantį: skalaukite burną šiltu nuoviru, stengdamiesi jo ilgiau neišspjauti. Per 15 - 30 minučių pakeiskite skystį 3–5 kartus.
- Nuo hemorojaus: 2 arbatinius šaukštelius smulkintos žaliavos užpilkite 200 ml verdančio vandens, palaukite valandą, kol pritrauks, nukoškite. Išgerkite viską per dieną po kelis gurkšnelius.
- Sergant inkstų akmenlige: 1 arbatinį šaukštelį žolės užpilkite 200 verdančio vandens, palikite pritraukti 20 minučių. Gerkite rytais likus 30 minučių iki pusryčių. Gydymo kurso trukmė – 2–3 mėnesiai (be pertraukų). Maždaug po mėnesio stiprūs skausmai išnyks, o dar po tiek pat pastebėsite, kad su šlapimu pradeda šalintis smėliukas.
- Asiūklio nuoviras – plaukų skalavimui. 3 šaukštus džiovinto asiūklio berkite į 1 L verdančio vandens ir ~ 10 min. pavirkite. Nuovirą atvėsinkite, perkoškite ir juo skalaukite jau išplautus plaukus, nuoviro iš plaukų išplauti ar papildomai perskalauti nereikia. Procedūrą atlikite 2 - 3 kartus per savaitę.
- Asiūklio plaukų kaukė - stiprina plaukų šaknis, aktyvina augimą, maitina galvos odą. 100 ml asiūklio nuoviro sumaišykite su 1 šaukštų kokosų arba ricinos aliejaus. Kaukę tepkite ant galvos odos ir plaukų šaknų, palaikykite 30 - 45 min., nuplaukite šiltu vandeniu ir švelniu šampūnu. Kaukę darykitės 1 kartą per savaitę.
- Nagų vonelė su asiūkliu - lūžinėjantiems, silpniems, pažeistiems nagams. 2 šaukštus asiūklio užpilkite 300 ml verdančio vandens, uždenkite ir palikite iki kol atvės iki kambario temperatūros. Šioje arbatoje mirkykite nagus ir rankas 10 - 15 min., 2 - 3 kartus per savaitę.
Kam netinka dirvinis asiūklis?
Asiūklių negalima vartoti ilgą laiką ir dideliais kiekiais, jų nereikėtų vartoti ilgiau kaip 2 savaites iš eilės.
Asiūklių negalima vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, jų vaistiniai preparatai nėra tinkami kūdikiams ir mažiems vaikams.
Jeigu turite inkstų ar šlapimo pūslės ligų, asiūkliai gali būti naudingi, tačiau dėl taisyklingo vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Komentarai (5)