Tikriausiai kiekvienas lietuvis puikiai žino, kaip atrodo ir kaip kvepia čiobrelis, juk jis naudojamas ne tik kaip vaistinis, bet ir kaip prieskoninis augalas.
Čiobrelius (lot. Thymus) atskirti nuo kitų Lietuvoje natūraliai augančių augalų nėra sudėtinga (ypač žydėjimo laikotarpiu) - čiobreliai išsiskiria jiems būdingu aromatu ir žiedeliais. Čiobreliai skleidžia malonų, kiek aštroką, citrusinius vaisius šiek tiek primenantį, salsvą kvapą.
Čiobreliai yra žemaūgis augalas, kuris užauga iki apie 15 – 30 cm aukščio. Lapai smulkūs, siauri, pilkai žali, dažnai apaugę smulkiais plaukeliais. Žiedai mažyčiai, dažniausiai violetinės, rausvos arba baltos spalvos, susitelkę į tankius žiedynus.
Čiobreliai gali būti supainiojami su raudonėliais (lot. Origanum vulgare), tačiau pastarųjų lapai didesni, platesni, žiedai rausvi ar violetiniai, kvapas švelnesnis, „žoliškesnis“, o pats raudonėlio augalas gerokai aukštesnis, tankesnis, didesnis.
Gerokai sunkiau tarpusavyje atskirti skirtingas čiobrelių rūšis, tačiau tai nėra būtina, nes visų rūšių čiobreliai pasižymi panašiomis savybėmis ir yra naudingi sveikatai.
Lietuvoje natūraliai auga arba iš darželių yra paplitusios šios čiobrelių rūšys:
Laukinėje gamtoje čiobreliai geriausiai auga sausuose, smėlėtuose ar kalkinguose dirvožemiuose, atvirose ir daug saulės spindulių gaunančiose vietose, pavyzdžiui, pievose, kalvotose vietovėse ir pamiškėse.
Geriausias laikas rinkti čiobrelius – jų žydėjimo laikotarpis, t.y. vasaros pradžia arba vidurys (birželio – liepos mėn.), nes tuomet jų kvapas intensyviausias ir augalas yra sukaupęs daugiausiai aktyviųjų medžiagų.
Čiobrelius patariama rinkti sausos, nelietingos dienos rytą, kuomet rasa jau nudžiuvusi. Reikėtų nujauti žiedelius ir viršutines šakelių dalis (apie 10 - 15 cm nuo viršaus) - šioje augalo dalyje yra daugiausia eterinių aliejų.
Surinktas čiobrelių šakeles reikėtų surišti nedidelėmis puokštelėmis ir pakabinti gerai vėdinamoje, tamsioje, sausoje vietoje.
Čiobrelius džiovinkite 7–10 dienų iki kol lapai taps trapūs ir sausi, lengvai nubyrės nuo šakelių.
Galima džiovinti ir specialiose džiovyklose iki 40 °C temperatūroje.
Sudžiuvusius čiobrelių lapelius ir žiedelius vertėtų nubraukti nuo kietų stiebų ir laikyti sandariame inde ar maišelyje, tamsioje, sausoje vietoje.
Čiobrelis naudojamas tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje, nes jo veikliosios medžiagos padeda bronchų veiklai: didina sekreciją, veikia antiseptiškai, lengvina atsikosėjimą. Čiobreliai tinka sergant tokiomis ligomis kaip bronchitas, laringitas, tracheitas ar kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos.
Čiobrelis taip pat puikus pagalbininkas, kuomet skundžiamasi skrandžio ir žarnyno problemomis: jis gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, didina skrandžio sulčių sekreciją, reguliuoja žarnyno mikroorganizmų veiklą ir t.t.
Čiobreliai taip pat naudojami ir išoriškai: vonelėms bei kompresams. Jie padeda sumažinti radikulito, neuralgijos ir sąnarių skausmus.
Čiobreliai dažniausiai naudojami arbatai, tačiau iš jų taip pat galima ruošti nuovirus, kompresus ir kt.:
Čiobreliai daugeliui žmonių yra saugūs, tačiau yra atvejų, kai jų vartoti nerekomenduojama arba reikia būti atsargiems. Čiobrelių nerekomenduojama vartoti labai dideliais kiekiais ilgą laiką. Gydomosios dozės paprastai vartojamos ne ilgiau kaip dvi ar tris savaites, po to daroma pertrauka, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio.
Alergiškiems lūpažiedžių šeimos augalams, tokiems kaip mėtos, raudonėlis ar šalavijas, čiobreliai gali sukelti alerginę reakciją.
Nėščiosioms čiobrelių nereikėtų vartoti dideliais kiekiais, nes jie gali skatinti gimdos susitraukimus. Žindančioms moterims taip pat patariama atsargiai vartoti didesnius čiobrelių kiekius, nes nėra pakankamai duomenų apie jų poveikį kūdikiui.
Žmonėms, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, stiprų gastritą, čiobreliai gali dirginti virškinamojo trakto gleivinę. Sergant sunkiomis kepenų ligomis, čiobreliai gali papildomai apkrauti kepenis dėl juose esančių eterinių aliejų. Vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus reikėtų atsižvelgti, kad čiobreliai gali šiek tiek skystinti kraują ir taip padidinti kraujavimo riziką.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai (3)