Bronchitas

Bronchito atsiradimo eiga prasideda bronchų gleivinės uždegimu, kuris dažniausiai sukeliamas virusinės ar bakterinės infekcijos. Uždegimas sukelia bronchų audinių patinimą ir padidina gleivių gamybą, dėl ko bronchai susiaurėja ir atsiranda kvėpavimo sunkumų.

Ūmus bronchitas paprastai prasideda staiga ir trunka kelias savaites, o simptomai palaipsniui mažėja.

Jei uždegimas kartojasi arba tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius per metus daugiau nei du metus iš eilės, bronchitas laikomas lėtiniu, kuris gali sukelti ilgalaikius kvėpavimo takų pažeidimus.

Liga gali pasunkėti, jei nesilaikoma gydymo arba pacientas yra priklausomas nuo rūkymo ar patiria kitus kvėpavimo takų dirgiklius.

• Virusinės infekcijos. Dažniausia ūmaus bronchito priežastis yra virusai, kurie sukelia kvėpavimo takų uždegimą.


• Bakterinės infekcijos. Kartais bronchitas komplikuojasi bakterine infekcija, kuri gali reikalauti antibiotikų gydymo.


• Rūkymas. Tabako dūmai dirgina bronchų gleivinę ir didina lėtinių kvėpavimo takų ligų, įskaitant bronchitą, riziką.


• Aplinkos dirgikliai. Oro tarša, chemikalai, dulkės ir kiti kvėpavimo takus dirginantys veiksniai gali sukelti uždegimą.


• Alerginės reakcijos. Kai kuriems žmonėms bronchų uždegimą gali sukelti alergijos.


• Lėtinių ligų komplikacijos. Lėtinės kvėpavimo takų ligos, pavyzdžiui, astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), gali paskatinti bronchito vystymąsi. 

• Kosulys


• Skrepliavimas (dažnai gelsvas ar baltas)


• Dusulys


• Krūtinės spaudimas ar diskomfortas


• Švokštimas


• Nuovargis


• Lengvas karščiavimas


• Gerklės skausmas


• Nosies užgulimas ar varvėjimas (dažnai kartu su virusinėmis infekcijomis)

1. Krūtinės ląstos rentgenograma. Naudojama siekiant išskirti plaučių uždegimą, pneumoniją ar kitas plaučių ligas.


2. Skrėplių tyrimas. Atliekamas, jei yra skrepliavimas, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją (bakteriją, virusą ar grybą).


3. Pulsoksimetrija. Matuoja kraujo deguonies kiekį ir padeda įvertinti kvėpavimo funkciją.


4. Spirometrija. Vertina plaučių funkciją, ypač jei įtariama lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar astma.


5. Kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali parodyti uždegimo požymius, o specifiniai tyrimai – infekcijos tipą.


6. Kitos diagnostinės procedūros. Retais atvejais gali būti atliekami kompiuterinė tomografija (KT) arba bronchoskopija.

Dažniausiai ūmaus bronchito diagnozei pakanka klinikinės apžiūros, o papildomi tyrimai atliekami sudėtingesnėse ar lėtinėse situacijose.

• Poilsis. Padeda organizmui kovoti su infekcija ir paspartina sveikimą.


• Skysčių vartojimas. Skystina gleives, palengvina jų pašalinimą kosint.


• Karščiavimą ir skausmą malšinantys vaistai. Paracetamolis ar ibuprofenas mažina temperatūrą, gerklės ir krūtinės skausmą.


• Kosulio gydymas. Sausam kosuliui skiriami slopinantys vaistai, o drėgnam – atsikosėjimą lengvinantys preparatai.


• Inhaliacijos. Druskos tirpalo arba vaistinių medžiagų inhaliacijos palengvina kvėpavimą ir atkemša bronchus.


• Bronchus plečiantys vaistai. Skiriami dažniausiai sergant lėtiniu bronchitu ar LOPL, gerina oro patekimą į plaučius.


• Antibiotikai. Taikomi tik tada, kai bronchitas yra bakterinės kilmės – įprastai tai nustatoma pagal simptomus arba tyrimus.


• Kvėpavimo pratimai ir fizioterapija. Naudojami sergant lėtiniu bronchitu, gerina kvėpavimo raumenų funkciją.


• Rūkymo nutraukimas. Esminė priemonė lėtinio bronchito atveju, stabdo ligos progresavimą.


• Skiepai. Rekomenduojami nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, ypač rizikos grupėms.

• Plaučių uždegimas (pneumonija). Dažniausia komplikacija. Virusinis bronchitas gali komplikuotis bakterine infekcija, kuri išplinta į plaučių audinius.


• Lėtinio bronchito išsivystymas. Kartotiniai ūminiai bronchitai gali pereiti į lėtinę formą, ypač jei žmogus rūko ar serga LOPL.


• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Ilgalaikis uždegimas bronchuose gali sukelti negrįžtamą plaučių funkcijos pablogėjimą – dažniausiai dėl rūkymo.


• Astmos paūmėjimas. Bronchitas gali pabloginti astmos eigą, sukelti stipresnius kvėpavimo priepuolius.


• Kvėpavimo nepakankamumas. Sunkių ar ilgalaikių uždegimų atveju kvėpavimo funkcija gali sutrikti – ypač žmonėms su kitomis kvėpavimo ar širdies ligomis.


• Bronchiektazės. Tai lėtinė komplikacija, kai dėl uždegimo bronchai išsiplečia ir deformuojasi, sukeldami nuolatinį skrepliavimą, infekcijas ir kvėpavimo pablogėjimą.


• Širdies apkrovos padidėjimas (cor pulmonale). Lėtinio bronchito ar LOPL atveju, padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse apkrauna širdį ir gali sukelti dešinės širdies pusės nepakankamumą.

• Mesti rūkyti. Rūkymas dirgina kvėpavimo takus ir didina bronchito bei LOPL riziką.


• Vengti pasyvaus rūkymo ir teršalų. Oro tarša, dulkės ir cheminės medžiagos gali sukelti bronchų uždegimą.


• Laikytis rankų higienos. Reguliarus plovimas apsaugo nuo virusų patekimo į organizmą.


• Vengti sergančių asmenų. Sumažina tikimybę užsikrėsti virusais, sukeliančiais bronchitą.


• Stiprinti imunitetą. Sveika mityba, poilsis, fizinis aktyvumas padeda organizmui kovoti su infekcijomis.


• Skiepytis. Gripo ir pneumokokinės vakcinos sumažina infekcijų ir jų komplikacijų riziką.


• Reguliariai vėdinti ir drėkinti patalpas. Geresnė oro kokybė mažina kvėpavimo takų dirginimą.


• Vengti savavališko antibiotikų vartojimo. Neteisingas vartojimas silpnina imunitetą ir skatina atsparių bakterijų atsiradimą.