Cukrinis diabetas

Cukrinio diabeto atsiradimo eiga priklauso nuo diabeto tipo, tačiau bendrai jis vystosi palaipsniui.

Iš pradžių organizmas vis dar sugeba palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, tačiau pamažu atsiranda pokyčių kasos veikloje ar organizmo jautrume insulinui. 1 tipo diabeto atveju imuninė sistema pradeda pulti kasos ląsteles, kurios gamina insuliną – jų mažėja, ir galiausiai insulino gamyba visai nutrūksta. Tai dažniausiai įvyksta gana staiga.

2 tipo diabetas dažniausiai vystosi ilgą laiką – mėnesiais ar metais. Pradžioje organizmas tampa vis mažiau jautrus insulinui (insulino rezistencija), todėl kasa gamina jo daugiau. Po kurio laiko kasa nebesugeba kompensuoti šio poreikio, ir gliukozės lygis kraujyje pradeda nuolat didėti.

Iš pradžių žmogus gali nejausti jokių požymių – tai vadinamoji prediabetinė arba ankstyvoji stadija. Be tinkamos kontrolės, ši būsena pereina į pilnai išsivysčiusį cukrinį diabetą, kuris, jei negydomas, gali sukelti įvairių organų pažeidimų.

• 1 tipo cukrinis diabetas. Jį sukelia autoimuninis procesas – imuninė sistema klaidingai atakuoja kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl šios priežasties insulino gamyba organizme visiškai nutrūksta. Tiksli priežastis nėra aiški, bet įtakos turi genetika, tam tikros virusinės infekcijos ir autoimuniniai veiksniai.


• 2 tipo cukrinis diabetas. Dažniausiai atsiranda dėl insulino rezistencijos – kai organizmo ląstelės tampa nejautrios insulinui. Iš pradžių kasa gamina daugiau insulino, kad kompensuotų atsparumą, tačiau ilgainiui ji išsenka ir insulino kiekio nebeužtenka. Šio tipo diabetui atsirasti daugiausia įtakos turi antsvoris, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, amžius ir genetinis paveldimumas.


• Nėščiųjų diabetas. Šis diabetas atsiranda nėštumo metu, kai dėl hormoninių pokyčių sumažėja organizmo jautrumas insulinui. Paprastai jis išnyksta po gimdymo, tačiau moteris išlieka rizikoje susirgti 2 tipo diabetu ateityje.


• Kiti retesni atvejai. Cukrinis diabetas taip pat gali būti nulemtas tam tikrų kasos ligų (pvz., pankreatito), hormoninių sutrikimų (pvz., Kušingo sindromo) arba kai kurių vaistų vartojimo, pavyzdžiui, ilgo kortikosteroidų vartojimo. Kai kuriais atvejais jį lemia genetiniai sindromai.

• Padidėjęs troškulys


• Dažnas šlapinimasis


• Nuolatinis nuovargis


• Neryškus matymas


• Svorio kritimas (dažniau 1 tipo diabeto atveju)


• Lėčiau gyjančios žaizdos


• Dažnos infekcijos (pvz., šlapimo takų ar odos)


• Padidėjęs alkis


• Galūnių dilgčiojimas ar nejautra (ypač pirštuose ar pėdose)


• Sausa oda ir niežėjimas

Simptomai gali vystytis lėtai, ypač sergant 2 tipo diabetu, todėl daug žmonių ilgai nejaučia jokių požymių.

• Gliukozės kiekis kraujyje (nevalgius). Matuojamas gliukozės lygis praėjus bent 8 val. nuo paskutinio valgymo. Vertės virš 7,0 mmol/l rodo galimą diabetą.


• Glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas. Parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius. HbA1c ≥ 6,5 % laikomas cukrinio diabeto rodikliu.


• Gliukozės toleravimo testas (GTT). Matuojamas gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, po to – praėjus 2 val. po gliukozės tirpalo išgėrimo. Naudojamas dažniau diagnozuojant prediabetą ar nėščiųjų diabetą.


• Atsitiktinis gliukozės kiekio tyrimas. Gliukozė matuojama bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo valgymo. Vertės virš 11,1 mmol/l kartu su simptomais gali rodyti diabetą.


• Šlapimo tyrimas. Tikrinama, ar šlapime yra gliukozės arba ketonų – tai gali reikšti pažengusį ar nekontroliuojamą diabetą.


• C-peptido tyrimas. Atliekamas norint įvertinti, kiek organizmas pats gamina insulino – padeda atskirti 1 tipo nuo 2 tipo diabeto.


• Autoantikūnų tyrimai. Naudojami įtariant 1 tipo diabetą – nustatomi antikūnai prieš kasos ląsteles (pvz., GAD, IA-2).

1. Mitybos koregavimas. Subalansuota mityba, ribojant greituosius angliavandenius ir pasirenkant maistą, turtingą skaidulomis, padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje. Reguliarus valgymo režimas yra ypač svarbus tiek sergant 1, tiek 2 tipo diabetu.


2. Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, mankšta) gerina ląstelių jautrumą insulinui, mažina gliukozės kiekį kraujyje ir padeda kontroliuoti svorį. Fizinis aktyvumas taip pat teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.


3. Vaistai. 1 tipo diabetui būtinas insulinas – leidžiamas kelis kartus per dieną arba naudojama insulino pompa. 2 tipo diabetas dažnai pradedamas gydyti tabletėmis (pvz., metforminu), o esant poreikiui vėliau skiriamas insulinas arba kiti injekciniai vaistai.


4. Gliukozės kiekio stebėjimas. Cukraus kiekio matavimas namuose padeda kasdien vertinti gydymo efektyvumą ir laiku pastebėti pavojingus gliukozės svyravimus. Kai kuriems pacientams skiriami nuolatinio gliukozės stebėjimo prietaisai.


5. Savikontrolė ir mokymas. Pacientui būtina žinoti, kaip reaguoti į gliukozės pokyčius, reguliuoti mitybą ar insulino dozes, atpažinti hipoglikemijos simptomus. Tinkamas supratimas ir įgūdžiai leidžia valdyti ligą efektyviau.


6. Komplikacijų prevencija. Diabetas gali pažeisti akis, inkstus, širdį, nervus ir kraujagysles, todėl svarbūs reguliarūs sveikatos patikrinimai ir papildomas gydymas (pvz., kraujospūdžio, cholesterolio kontrolė). Laiku taikomos priemonės gali užkirsti kelią sunkioms pasekmėms.

• Akių pažeidimai (diabetinė retinopatija). Dėl pažeistų akių kraujagyslių gali sutrikti regėjimas, atsirasti kraujavimų tinklainėje, o sunkiais atvejais – visiškas apakimas.


• Inkstų pažeidimas (diabetinė nefropatija). Cukrus pažeidžia inkstų filtravimo sistemą, todėl gali išsivystyti lėtinis inkstų nepakankamumas ar prireikti dializės.


• Nervų pažeidimas (neuropatija). Dažniausiai pasireiškia dilgčiojimu, skausmu ar jutimų praradimu rankose ir kojose. Gali sutrikti virškinimas, šlapinimasis, lytinė funkcija.


• Širdies ir kraujagyslių ligos. Diabetas didina širdies infarkto, insulto, hipertenzijos ir aterosklerozės riziką.


• Pėdų problemos. Dėl sutrikusios kraujotakos ir jutimų praradimo gali atsirasti žaizdų, opų ar net gangrena, kartais prireikia amputacijos.


• Odos infekcijos. Cukriniu diabetu sergantys žmonės dažniau kenčia nuo grybelinių ar bakterinių odos infekcijų, nes padidėjęs gliukozės kiekis silpnina odos barjerą.


• Dantų ir burnos problemos. Padidėja rizika susirgti dantenų ligomis, kariesu, burnos sausumu.


• Psichologinės komplikacijos. Lėtinis stresas, nerimas ar depresija dažni tarp žmonių, sergančių diabetu, ypač jei liga sunkiai valdoma.

Cukrinio diabeto, ypač 2 tipo, dažnai galima išvengti arba atitolinti jo atsiradimą, jei imamasi tinkamų gyvenimo būdo priemonių. Štai ką svarbu žinoti:

1. Sveika mityba. Valgykite daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių augalų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų. Ribokite saldumynus, greituosius angliavandenius ir itin perdirbtą maistą. Mažesnės porcijos ir reguliarus valgymas padeda išlaikyti stabilų gliukozės lygį.


2. Fizinis aktyvumas. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos (pvz., ėjimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas) daugeliu dienų per savaitę pagerina ląstelių jautrumą insulinui ir padeda kontroliuoti kūno svorį.


3. Kūno svorio kontrolė. Net 5–10 % kūno svorio sumažinimas gali reikšmingai sumažinti 2 tipo diabeto riziką, ypač žmonėms, turintiems antsvorio ar prediabetą.


4. Reguliarūs sveikatos patikrinimai. Ankstyvas gliukozės kiekio stebėjimas (ypač jei šeimoje buvo diabeto atvejų) padeda laiku pastebėti sutrikimus ir imtis veiksmų dar prieš ligai vystantis.


5. Streso valdymas ir kokybiškas miegas. Lėtinis stresas ir prastas miegas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir skatinti atsparumą insulinui, todėl verta skirti dėmesio poilsiui, emociniam atsparumui ir dienos ritmui.


6. Rūkymo ir alkoholio vengimas. Rūkymas bei dažnas alkoholio vartojimas didina diabeto ir širdies ligų riziką, todėl jų reikėtų atsisakyti arba smarkiai apriboti.

Nors 1 tipo diabetas dažniausiai nėra išvengiamas, 2 tipo diabeto prevencija yra labai veiksminga, ypač jei rizikos veiksniai žinomi iš anksto. Sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinis ginklas prieš šią lėtinę ligą.