Vasara baigėsi... Vieni po atostogų gali pasidžiaugti gražiu įdegiu, kiti jų išeina tik dabar. Gražūs nori būti visi – nenuostabu, kad šaltuoju metų laiku soliariumų duris varsto tiek daug žmonių. Šiek tiek įdegusi oda atrodo sveikiau už visiškai baltą, tačiau neretai vis dėlto persistengiama.
Oro užterštumas – viena iš opiausių nūdienos problemų. Tikriausiai neatsiras nei vieno, kuris nėra girdėjęs apie globalinį atšilimą, kurį sukelia į atmosferą išmetamos CO2 dujos. Ir nepaisant to, kad apie tai tiek daug kalbama, kol kas atrodo, kad išeities tiesiog nėra.
Nepaisant gamtinės katastrofos padarinių šių metų pavasarį Japonijoje, šiek tiek daugiau negu pusė Lietuvos ir 74 proc. apklaustųjų gyventojų, gyvenančių netoli Ignalinos AE elektrinės mano, kad atominių elektrinių sauga gali būti užtikrinta.
Kaip teigė vienas iš performatyvaus ekologiško meno pradininkų Josephas Beuysas, menininkai – tai bendruomenių gydytojai ir šamanai, kurių pareiga – išeiti iš uždaro „muziejų“ pasaulio į atviras erdves ir imti spręst aplinkos problemas.
2010 m. iš Lietuvoje surinktų elektronikos atliekų vienam gyventojui teko tik po 2,88 kg. Tuo metu Skandinavijos šalyse pernai buvo surinkta: Norvegijoje – po 28 kg, Švedijoje – 16 kg, Šveicarijoje -17 kg, Danijoje- 13 kg.
Anoreksija - baisi liga, vis labiau plintanti tiek suaugusių žmonių, tiek jaunimo tarpe. Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai.
Floridos Universiteto biologai teigia, kad bevardis vyrų pirštas įprastai yra ilgesnis nei rodomasis dėl lytinių hormonų veikimo.
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento komisija prisipažino, kad 40-tasiais metais Amerikos medikai pažeidė etikos standartus ir norėdami atlikti eksperimentą, užkrėtė šimtus Gvatemalos kalinių lytiškai plintančia liga sifiliu.
Izraelio mokslininkai aptiko bendrą genetinį požymį, dėl kurio galite būti seksualesni už kitus žmones. Nuo šiol, žmonės, nesidomintys seksu, gali guostis, jog dėl to kalti jų genai.
Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti.
Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius