Celiulitas

Celiulitas atsiranda, kai riebalai po oda pasiskirsto netolygiai ir ima spausti odą iš vidaus. Tuo pačiu metu jungiamasis audinys, kuris laiko odą, traukia ją žemyn. Dėl to susidaro duobutės ir nelygumai, primenantys apelsino žievelę.

Šis procesas vyksta palaipsniui ir dažniau pasitaiko moterims dėl natūralių kūno sandaros ir hormonų skirtumų.

• Hormonai – ypač estrogenas, kuris veikia riebalų kaupimąsi, kraujotaką ir odos struktūrą. Dėl to celiulitas dažniau pasitaiko moterims.


• Paveldimumas – genai gali lemti polinkį kaupti riebalus, odos elastingumą ir jungiamojo audinio silpnumą.


• Sutrikusi kraujotaka ir limfos tekėjimas – lėtesnis skysčių pasišalinimas ir prastesnė mikrocirkuliacija gali skatinti celiulito formavimąsi.


• Fizinio aktyvumo stoka – mažai judant silpnėja raumenys ir kraujotaka, todėl riebalai lengviau kaupiasi.


• Nesubalansuota mityba – per daug cukraus, druskos, riebalų ir mažai skaidulų turinti mityba skatina riebalų sankaupas ir vandens susilaikymą.


• Stresas ir miego trūkumas – gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir pabloginti odos būklę.


• Amžius – su amžiumi oda praranda elastingumą, o jungiamasis audinys silpnėja, todėl celiulitas tampa labiau matomas.

Šie veiksniai gali veikti atskirai arba kartu, todėl celiulitas pasireiškia įvairaus amžiaus ir kūno sudėjimo moterims.

• Nelygi, grublėta oda – dažnai lyginama su „apelsino žievele“.


• Matomos duobutės ar įdubimai odoje – ypač pastebimi spaudžiant ar tempiant odą.


• Odos stangrumo sumažėjimas – oda gali atrodyti laisvesnė ar ne tokia elastinga.


• Ryškesni pokyčiai tam tikrose kūno vietose – dažniausiai šlaunų, sėdmenų, klubų ar pilvo srityse.


• Progresuojant celiulitui, nelygumai tampa matomi net ir be spaudimo ar tam tikros apšvietimo krypties.

Šie požymiai yra vizualūs ir dažniausiai neturi jokio fizinio skausmo ar diskomforto, bet gali kelti estetinių ar emocinių rūpesčių.

Fizinis aktyvumas. Reguliarus sportas (ypač jėgos ir raumenis stiprinantys pratimai) gerina kraujotaką, mažina riebalų sankaupas ir stangrina odą.

Subalansuota mityba. Venk perdirbto maisto, perteklinio cukraus ir druskos. Rinkis daugiau daržovių, vaisių, baltymų, gerųjų riebalų ir gerk pakankamai vandens – tai padeda mažinti vandens kaupimąsi ir uždegiminius procesus.

Masažai ir limfodrenažinės procedūros. Rankiniai ar aparatiniai masažai (pvz., vakuuminiai, limfodrenažiniai) gerina limfos tekėjimą, mažina patinimus ir stangrina odą.

Kosmetinės priemonės. Kremuose ar serumuose nuo celiulito dažnai būna kofeino, retinolio, L-karnitino – šios medžiagos skatina kraujotaką ir riebalų skaidymą, tačiau efektas dažniausiai laikinas.

Estetinės procedūros. Tokios kaip radijo bangų terapija, LPG masažai, ultragarso ar lazerinės technologijos gali padėti gilesniuose sluoksniuose stangrinti odą ir mažinti riebalų sankaupas.

Gyvenimo būdo korekcijos. Meskite rūkyti, mažinkite stresą, gerinkite miego kokybę – visa tai turi įtakos odos sveikatai ir jungiamojo audinio stiprumui.

Svarbu suprasti, kad visiškai atsikratyti celiulito dažniausiai nepavyksta, bet jį galima efektyviai suvaldyti ir sumažinti tiek, kad būtų beveik nematomas. Reguliarumas ir kantrybė – pagrindiniai raktai į sėkmę.

Celiulitas, kaip estetinis odos pakitimas, paprastai nesukelia medicininių komplikacijų, nes tai nėra liga. Tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti netiesioginių pasekmių, susijusių su savijauta ar odos būkle:

• Sumažėjęs pasitikėjimas savimi – dėl matomų odos pakitimų kai kurios moterys jaučia nepasitenkinimą savo kūnu, vengia tam tikros aprangos ar socialinių situacijų.


• Psichologinis diskomfortas – nuolatinis nepasitenkinimas išvaizda gali turėti įtakos nuotaikai, savivertei ar net sukelti nerimą.


• Odos pablogėjimas – kai celiulitas ryškus ir progresuoja, gali sumažėti odos elastingumas, atsirasti tempimo pojūtis ar odos sausumas.


• Netinkamų priemonių ar procedūrų pasekmės – naudojant agresyvius metodus (pvz., stiprius cheminius kremus ar neprofesionalias procedūras), galima sudirginti odą, sukelti kraujosruvas ar net pažeisti kapiliarus.

Celiulito visiškai išvengti gali būti sunku, ypač dėl hormoninių ir genetinių veiksnių, tačiau jo riziką galima sumažinti arba atitolinti pasitelkiant sveikos gyvensenos principus. Štai pagrindiniai būdai:

• Palaikykite sveiką kūno svorį – staigūs svorio svyravimai skatina odos tempimą ir riebalų sankaupų netolygumą.


• Reguliariai sportuokite – fizinis aktyvumas (ypač jėgos pratimai ir kardio) gerina kraujotaką, stiprina raumenis ir odą.


• Sveikai maitinkitės – vartokite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų ir vandens. Ribokite cukraus, druskos ir perdirbtų produktų kiekį.


• Gerinkite kraujotaką ir limfos tekėjimą – tai padeda išvengti skysčių kaupimosi ir audinių patinimo. Tam padeda masažai, kontrastinis dušas, judėjimas.


• Venkite rūkymo – nikotinas silpnina jungiamąjį audinį ir blogina odos aprūpinimą deguonimi.


• Saugokite odą nuo dehidratacijos – naudokite drėkinančius kremus ir gerkite pakankamai vandens, kad oda išliktų elastinga.


• Venkite ilgalaikio streso ir miego trūkumo – tai turi įtakos hormonų pusiausvyrai, o ji svarbi celiulito atsiradimui.

Nors genetikos paveikti negalime, šie įpročiai padeda išlaikyti odą stipresnę, lygesnę ir elastingesnę, o celiulitą – mažiau pastebimą arba visai nepastebimą.