Dubens uždegiminė liga

• Mikroorganizmų patekimas – infekcijos sukėlėjai (dažniausiai bakterijos) patenka į makštį ir gimdos kaklelį.


• Infekcijos plitimas aukštyn – bakterijos iš gimdos kaklelio pakyla į gimdą.


• Uždegimo išsivystymas gimdoje – atsiranda endometrito požymių, pažeidžiamas gimdos gleivinės audinys.


• Tolimesnis plitimas į kiaušintakius – uždegimas persikelia į kiaušintakius, vystosi salpingitas.


• Kiaušidžių pažeidimas – infekcija gali išplisti į kiaušides, sukeldama ooforitą.


• Dubens srities audinių įtraukimas – uždegimas apima platesnę dubens sritį, gali formuotis pūliniai.


• Randų formavimasis – uždegimui slūgstant audiniuose gali susidaryti randai, sukeldami sąaugas.


• Ilgalaikės pasekmės – randai ir sąaugos gali sukelti lėtinį dubens skausmą, menstruacijų sutrikimus ir nevaisingumą.

• Lytiniu keliu plintančios infekcijos – dažniausiai chlamidijos ar gonorėja.


• Bakterijų patekimas iš makšties – į gimdą ir kiaušintakius gali patekti makšties mikrofloros bakterijos.


• Nesaugūs lytiniai santykiai – didina riziką užsikrėsti infekcijomis.


• Daugybiniai lytiniai partneriai – padidina infekcijos tikimybę.


• Intrauterinių priemonių naudojimas – spiralių įdėjimo metu gali patekti bakterijos.


• Gimdymas ar abortas – šių procedūrų metu gali pakilti infekcija.


• Silpnesnis imunitetas – sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.

• Skausmas pilvo apačioje – dažniausiai nuolatinis ar maudžiantis.


• Karščiavimas – pakilusi kūno temperatūra.


• Nenormalios makšties išskyros – gausios, nemalonaus kvapo.


• Skausmingi lytiniai santykiai – diskomfortas ar skausmas sueities metu.


• Skausmas šlapinantis – deginimo ar spaudimo pojūtis.


• Menstruacijų sutrikimai – nereguliarios ar skausmingos mėnesinės.


• Bendras silpnumas – nuovargis, negalavimas.

1. Ginekologinis ištyrimas – įvertinama skausmingumas, uždegimo požymiai, išskyrų pobūdis.


2. Makšties ir gimdos kaklelio tepinėlių tyrimai – nustatoma bakterijų, chlamidijų ar gonorėjos infekcija.


3. Kraujo tyrimai – uždegimo rodikliai (padidėję leukocitai, CRB).


4. Šlapimo tyrimai – padeda atmesti šlapimo takų infekciją.


5. Ultragarsinis tyrimas – įvertinama gimda, kiaušintakiai, kiaušidės, galimi pūliniai ar sąaugos.


6. Nėštumo testas – būtinas atmesti negimdinį nėštumą, kuris gali imituoti panašius simptomus.


7. Laparoskopija – prireikus atliekama detalesnei diagnozei, tiesiogiai apžiūrint dubens organus.

Dubens uždegiminės ligos gydymas paprastai yra kompleksinis:

1. Antibiotikų terapija – skiriami plataus spektro antibiotikai arba kelių grupių deriniai infekcijai sunaikinti.


2. Skausmo ir uždegimo mažinimas – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) naudojami skausmui ir temperatūrai mažinti.


3. Probiotikai – padeda atkurti normalią makšties ir žarnyno mikroflorą.


4. Poilsis ir skysčių vartojimas – svarbu pakankamai ilsėtis ir gerti daug skysčių organizmui atsigauti.


5. Hospitalizacija – sunkių atvejų metu, kai reikia intraveninių vaistų ar stebėjimo.


6. Chirurginis gydymas – taikomas, jei susidaro pūliniai, sąaugos ar kyla komplikacijų, kurių neįmanoma suvaldyti medikamentais.


7. Lytinių partnerių gydymas – būtina gydyti ir partnerius, jei liga susijusi su lytiškai plintančiomis infekcijomis, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.

Dubens uždegiminė liga gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei nėra gydoma laiku.

Viena dažniausių pasekmių yra nevaisingumas, nes dėl uždegimo pažeidžiami kiaušintakiai, juose susidaro sąaugos, trukdančios kiaušinėliui pasiekti gimdą.

Kita grėsminga komplikacija – negimdinis nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina kiaušintakyje dėl jo spindžio susiaurėjimo.

Uždegiminiai procesai taip pat gali lemti lėtinį dubens skausmą, kuris išlieka net ir nurimus aktyviai infekcijai.

Be to, sunkiais atvejais liga gali sukelti pūlinių formavimąsi kiaušintakiuose ar kiaušidėse, o infekcijai išplitus į kraują – sepsį, pavojingą gyvybei būklę.

Dubens uždegiminės ligos galima išvengti laikantis tinkamos profilaktikos.

Pirmiausia svarbu saugūs lytiniai santykiai, naudojant prezervatyvus ir vengiant atsitiktinių partnerių, nes dauguma infekcijų perduodamos lytiniu keliu.

Taip pat reikėtų reguliariai tikrintis pas ginekologą, kad infekcijos būtų nustatytos ankstyvoje stadijoje.

Itin svarbu laiku gydyti lytiškai plintančias infekcijas, kad jos neplistų aukštyn į gimdą ir kiaušintakius.

Moterims, turinčioms intrauterinius prietaisus (spirales), būtina laikytis gydytojo nurodymų ir atlikti profilaktinius patikrinimus.

Didelę reikšmę turi ir stipri imuninė sistema, todėl sveika gyvensena, subalansuota mityba bei pakankamas poilsis padeda sumažinti ligos riziką.