Galvos smegenų kraujosruva

1. Kraujagyslės plyšimas – dėl staigaus kraujospūdžio padidėjimo ar kraujagyslės sienelės pažeidimo ji įtrūksta.


2. Kraujo išsiliejimas – kraujas patenka į smegenų audinį, smegenų dangalus arba skilvelius.


3. Mechaninis smegenų spaudimas – susikaupęs kraujas spaudžia aplinkinius audinius ir trikdo jų veiklą.


4. Smegenų edemos formavimasis – dėl pažeidimo atsiranda tinimas, dar labiau didinantis spaudimą kaukolės viduje.


5. Kraujotakos sutrikimas – sutrinka deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas nervinėms ląstelėms.


6. Nervinių ląstelių žūtis – ilgėjant deguonies trūkumui, pažeistos smegenų sritys praranda savo funkciją.


7. Antrinių pažeidimų vystymasis – gali plisti uždegiminiai procesai ir atsirasti tolimesni neurologiniai sutrikimai.

• Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) – ilgainiui silpnina kraujagyslių sieneles ir didina jų plyšimo riziką.


• Kraujagyslių anomalijos – aneurizmos, arterioveninės malformacijos ar kiti įgimti defektai.


• Kraujavimo sutrikimai – dėl krešėjimo sistemos ligų ar antikoaguliantų vartojimo.


• Galvos traumos – smūgiai gali pažeisti kraujagysles ir sukelti kraujo išsiliejimą.


• Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas) – pažeidžia kraujagyslių sieneles.


• Smegenų augliai – gali sukelti kraujavimą pažeisdami kraujagysles.


• Narkotikų vartojimas – ypač stimuliantų, tokių kaip kokainas ar amfetaminai, kurie staiga padidina kraujospūdį.


• Amžius – vyresniame amžiuje kraujagyslės tampa trapesnės ir lengviau plyšta.

• Staigus, labai stiprus galvos skausmas – dažnai apibūdinamas kaip „blogiausias gyvenime“.


• Pykinimas ir vėmimas – dėl staigaus kaukolės vidaus spaudimo padidėjimo.


• Silpnumas ar paralyžius – dažniausiai vienoje kūno pusėje.


• Kalbos sutrikimai – sunkumas kalbėti ar suprasti kitų kalbą.


• Regėjimo sutrikimai – neryškus matymas, dvejinimasis ar regos lauko praradimas.


• Koordinacijos ir pusiausvyros praradimas – sunkumas vaikščioti, galvos svaigimas.


• Sąmonės pakitimai – nuo mieguistumo iki visiško sąmonės netekimo.


• Traukuliai – gali pasireikšti kraujosruvai paveikus tam tikras smegenų sritis.

1. Kompiuterinė tomografija (KT) – pagrindinis ir greičiausias tyrimas, leidžiantis pamatyti kraujosruvą ir įvertinti jos dydį bei vietą.


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – detaliau parodo smegenų audinio pažeidimus ir padeda įvertinti lėtesnius ar mažesnius kraujavimus.


3. Kraujo tyrimai – nustatoma krešėjimo funkcija, kraujo ląstelių kiekis, elektrolitų pusiausvyra, uždegimo žymenys.


4. Krešumo rodiklių tyrimai – protrombino laikas (PT), tarptautinis normalizuotas santykis (INR), aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas (aPTT).


5. Smegenų kraujagyslių angiografija – atliekama įtariant aneurizmą, kraujagyslių malformaciją ar kitą struktūrinį defektą.


6. Elektrokardiograma (EKG) – širdies būklės įvertinimui, nes kai kurie širdies sutrikimai gali būti susiję su insultu.


7. Stuburo smegenų skysčio tyrimas – taikomas retai, tik jei KT/MRT neatskleidžia aiškaus kraujavimo, bet įtariama subarachnoidinė kraujosruva.

Galvos smegenų kraujosruvos gydymas priklauso nuo kraujavimo vietos, apimties, priežasties ir paciento būklės, tačiau visais atvejais siekiama stabilizuoti gyvybines funkcijas, sustabdyti kraujavimą ir sumažinti smegenų pažeidimą.

1. Skubi pagalba ir gyvybinių funkcijų palaikymas – kvėpavimo takų užtikrinimas, deguonies tiekimas, kraujospūdžio kontrolė, skysčių balanso palaikymas.


2. Kraujavimo stabdymas ir krešėjimo normalizavimas – nutraukiami kraują skystinantys vaistai, taikomi krešėjimą gerinantys preparatai ar kraujo komponentų transfuzijos.


3. Intrakranijinio spaudimo mažinimas – vaistai (pvz., manitolis), galvos pakėlimas, skysčių reguliavimas, kai kuriais atvejais – drenažo sistemos įvedimas.


4. Chirurginis gydymas – hematomos pašalinimas ar kraujuojančios kraujagyslės užspaudimas, ypač esant dideliam kraujo kiekiui ar gyvybei pavojingam spaudimui.


5. Kraujagyslių anomalijų šalinimas – aneurizmos ar arterioveninės malformacijos gydymas mikrochirurginėmis ar endovaskulinėmis procedūromis.


6. Simptomų kontrolė – vaistai nuo skausmo, traukulių prevencija ar gydymas, pykinimo mažinimas.


7. Reabilitacija – pradėjus stabilizuotis būklei, taikoma kineziterapija, logopedo, ergoterapeuto pagalba funkcijoms atkurti.

Galvos smegenų kraujosruva gali sukelti daugybę komplikacijų, kurios dažnai lemia ilgalaikį neįgalumą ar net pavojų gyvybei.

Dėl pažeistų nervinių struktūrų gali išlikti paralyžius ar silpnumas vienoje kūno pusėje, taip pat kalbos ir rijimo sutrikimai, apsunkinantys bendravimą ir mitybą.

Spaudžiant smegenų audinį ir sutrikus kraujotakai gali atsirasti regėjimo ir klausos problemos bei koordinacijos sutrikimai, trukdantys savarankiškai judėti.

Ilgalaikis nejudrumas padidina griuvimų, traumų ir pragulų riziką.

Dėl kvėpavimo centro pažeidimo ar aspiracijos gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas arba aspiracinė pneumonija.

Kai kuriais atvejais kraujosruva lemia pasikartojančius traukulius ar antrinį smegenų patinimą, kuris dar labiau pablogina būklę.

Sunkiomis formomis ši liga gali baigtis mirtimi, ypač jei pagalba nesuteikiama laiku.

Norint išvengti galvos smegenų kraujosruvos, svarbu imtis priemonių, padedančių išlaikyti sveikas kraujagysles ir stabilų kraujospūdį.

Pirmiausia būtina kontroliuoti arterinį kraujospūdį, reguliariai jį matuoti ir prireikus gydyti hipertenziją.

Svarbi sveika gyvensena – subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis, nesočiosiomis riebalų rūgštimis, ribojant druskos ir sočiųjų riebalų kiekį.

Rekomenduojama reguliariai mankštintis, palaikyti normalų kūno svorį, atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.

Siekiant sumažinti traumų riziką, verta naudoti apsaugos priemones sportuojant ar dirbant pavojingomis sąlygomis.

Jei yra įgimtų kraujagyslių anomalijų ar aneurizmų, svarbu jas laiku diagnozuoti ir stebėti.

Taip pat reikėtų atsargiai vartoti kraują skystinančius vaistus, tiksliai laikantis gydytojo nurodymų, kad būtų išvengta nekontroliuoto kraujavimo pavojaus.