Laringitas

Laringito atsiradimo eiga prasideda nuo uždegiminio proceso gerklų gleivinėje, dažniausiai dėl infekcijos, dirgiklių ar traumos. Uždegimas sukelia balso stygų patinimą ir gleivinės paraudimą, dėl ko pasikeičia balso kokybė ir gali atsirasti skausmas.

Ūmus laringitas dažniausiai vystosi greitai, per kelias dienas, o simptomai gali išnykti per savaitę arba šiek tiek ilgiau.

Lėtinis laringitas vystosi palaipsniui, ilgiau trunkantis uždegimas ar nuolatinis dirginimas gali sukelti ilgalaikius balso pakitimus.

Jei uždegimas progresuoja, gali sutrikti kvėpavimas ir atsirasti komplikacijų, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

1. Virusinės infekcijos. Dažniausia laringito priežastis – virusai, kurie sukelia kvėpavimo takų infekcijas ir uždegimą.


2. Bakterinės infekcijos. Rečiau laringitas gali būti sukeltas bakterijų, ypač jei virusinė infekcija komplikuojasi.


3. Perdėtas balso vartojimas. Ilgas rėkimas, daug kalbėjimo ar šauktinis balsas gali dirginti gerklas ir sukelti uždegimą.


4. Alerginės reakcijos. Alergenai gali sukelti gerklų gleivinės uždegimą ir patinimą.


5. Dirginantys veiksniai. Rūkalai, chemikalai, sausas oras ar kiti oro taršos elementai gali dirginti gerklas.


6. Gastroezofaginio refliukso liga. Skrandžio rūgšties patekimasis į gerklas gali sukelti lėtinius uždegimus.


7. Traumos. Mechaniniai gerklų pažeidimai ar operacijos taip pat gali būti laringito priežastis. 

• Balso praradimas


• Balso pakitimas


• Gerklės skausmas


• Gerklės dirginimas


• Sausas kosulys


• Ryjimo skausmas


• Kvėpavimo sunkumai


• Silpnumas


• Nuovargis


• Kūno temperatūros padidėjimas

1. Laringoskopija. Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis vizualiai įvertinti gerklų būklę ir balso stygų uždegimą ar pažeidimus.


2. Mikroskopinė gerklų apžiūra. Naudojama tikslesnei balso stygų būklės analizei, ypač jei laringitas yra lėtinis arba komplikuotas.


3. Kraujo tyrimai. Gali būti atliekami siekiant įvertinti uždegimo požymius ar infekcijos buvimą.


4. Nosies ir gerklės tamponai. Imami mėginiai bakterinei ar virusinei infekcijai nustatyti.


5. Vaizdiniai tyrimai (retai). Jei įtariamos struktūrinės gerklų ar aplinkinių audinių problemos, gali būti atliekama krūtinės ar gerklų rentgenograma arba kompiuterinė tomografija (KT).

Dažniausiai laringito diagnozei užtenka klinikinės apžiūros ir laringoskopijos, o papildomi tyrimai atliekami esant komplikacijoms ar neaiškumams.

• Balso poilsis. Svarbu kuo mažiau kalbėti ir vengti šauktinio balso naudojimo, kad balso stygos galėtų atsistatyti.


• Drėkinimas ir oro drėkinimas. Gerti daug skysčių ir naudoti oro drėkintuvus, ypač sausose patalpose, kad būtų sumažintas gerklės dirginimas.


• Simptomų malšinimas. Esant skausmui ar diskomfortui, galima vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus (pvz., paracetamolį, ibuprofeną).


• Antibiotikai. Skiriami tik esant bakterinei infekcijai, nes virusinis laringitas antibiotikais negydomas.


• Antialerginiai vaistai. Jei laringitas sukeltas alerginės reakcijos, gali būti skiriami antihistamininiai preparatai.


• Vengti dirgiklių. Rūkalų, cheminių medžiagų, aštrių kvapų ir kitų dirgiklių vengimas padeda greičiau atsigauti.


• Specializuotas gydymas. Lėtiniam arba sunkiam laringitui gali prireikti gydytojo rekomenduotos terapijos, pavyzdžiui, balso terapijos arba kortikosteroidų vartojimo.

Svarbu: jei simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją specialistą.

• Lėtinė balso stygų uždegimo forma. Ūmus laringitas gali pereiti į lėtinį, sukeldamas ilgalaikius balso pakitimus.


• Polipai ar granulomos. Ilgalaikis uždegimas gali sukelti balso stygų struktūrinius pakitimus, tokius kaip polipai ar granulomos, kurie trukdo normaliai balsui.


• Balso praradimas (afonija). Dėl stipraus arba ilgalaikio uždegimo gali visiškai prarasti balsą.


• Kvėpavimo sutrikimai. Stiprus gerklų patinimas gali sukelti kvėpavimo sunkumus ar net kvėpavimo takų užsikimšimą.


• Antrinės infekcijos. Lėtinis uždegimas gali sudaryti sąlygas bakterinėms ar grybelinėms infekcijoms plisti.


• Laringitas gali būti kitos rimtos ligos simptomas. Retais atvejais laringito simptomai gali būti susiję su navikais ar kitais gerklų pažeidimais, todėl svarbu laiku atlikti išsamią diagnostiką.

Svarbu: laiku pradėtas gydymas ir gydytojo priežiūra padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina greitesnį pasveikimą.

• Balso tausojimas. Vengti per daug kalbėti, šaukti ar ilgai vartoti balso stygas, ypač jei jaučiamas gerklės dirginimas.


• Rankų higiena. Reguliarus rankų plovimas padeda sumažinti virusų ir bakterijų plitimą, kurie gali sukelti infekcinį laringitą.


• Vengti kontaktų su sergančiais žmonėmis. Ypač gripo ar peršalimo laikotarpiu, siekiant sumažinti infekcijos riziką.


• Aplinkos drėkinimas. Naudoti oro drėkintuvus, ypač žiemos metu ar sausose patalpose, kad būtų išvengta gerklės gleivinės sausumo.


• Vengti dirgiklių. Rūkalų dūmų, cheminių garų, dulkių ir kitų oro teršalų vengimas sumažina gerklės dirginimą.


• Sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas stiprina imunitetą.


• Laiku gydyti kvėpavimo takų ligas. Ankstyva peršalimo ar kitų kvėpavimo takų infekcijų diagnostika ir gydymas padeda išvengti laringito vystymosi.