Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas

1. Pradinė stadija – inkstų pažeidimas dar nedidelis, inkstų filtracijos funkcija beveik normali, simptomai dažniausiai nepastebimi.


2. Lengvas funkcijos sumažėjimas – glomerulų filtracijos greitis (GFG) pradeda mažėti, tačiau organizmas dar kompensuoja sutrikimą.


3. Vidutinė stadija – inkstų gebėjimas šalinti toksinus ir reguliuoti skysčių pusiausvyrą pastebimai blogėja, pradeda ryškėti laboratorinių tyrimų pokyčiai.


4. Sunki stadija – GFG gerokai sumažėjęs, atsiranda akivaizdūs medžiagų apykaitos sutrikimai, gali pasireikšti įvairių organų sistemų disfunkcija.


5. Terminalinė stadija – inkstai nebegali palaikyti gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl reikalinga dializė arba inksto transplantacija.

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas atsiranda dėl ilgalaikio ir laipsniško inkstų audinio pažeidimo, kurį gali sukelti įvairios ligos ir būklės:

• Cukrinis diabetas – ilgainiui pažeidžia inkstų kraujagysles ir filtravimo struktūras.


• Arterinė hipertenzija – nuolatinis padidėjęs kraujospūdis žaloja inkstų kraujotaką.


• Lėtinės inkstų ligos – glomerulonefritas, pielonefritas ir kitos uždegiminės ligos.


• Paveldimos ligos – policistinė inkstų liga ir kiti genetiniai sutrikimai.


• Šlapimo takų obstrukcija – ilgalaikis šlapimo nutekėjimo sutrikimas dėl akmenų, navikų ar prostatos padidėjimo.


• Toksiškų medžiagų poveikis – ilgalaikis tam tikrų vaistų, cheminių junginių ar sunkiųjų metalų vartojimas ar kontaktas.


• Pasikartojantys inkstų pažeidimai – traumos, infekcijos ar kraujotakos sutrikimai.

• Nuovargis ir silpnumas – dėl toksinų kaupimosi ir mažėjančios raudonųjų kraujo kūnelių gamybos.


• Tinimai – ypač kojose, kulkšnyse, pėdose ar veide dėl skysčių susilaikymo.


• Šlapinimosi pokyčiai – padažnėjęs ar sumažėjęs šlapinimasis, putojantis šlapimas dėl baltymų.


• Pykinimas ir vėmimas – dėl šlakų kaupimosi kraujyje.


• Niežėjimas – sukeltas medžiagų apykaitos produktų pertekliaus odoje.


• Dusulys – dėl skysčių kaupimosi plaučiuose ar mažakraujystės.


• Raumenų mėšlungis – susijęs su elektrolitų pusiausvyros sutrikimais.


• Svorio pokyčiai ir apetito stoka – dėl medžiagų apykaitos sutrikimų.

1. Kraujo tyrimai – kreatinino, karbamido, elektrolitų, glomerulų filtracijos greičio (GFG) nustatymas.


2. Šlapimo tyrimas – baltymų, kraujo, nuosėdų ar kitų pokyčių nustatymas.


3. Inkstų echoskopija – inkstų dydžio, struktūros ir galimų pakitimų įvertinimas.


4. Kraujo spaudimo matavimas – hipertenzijos nustatymas kaip galimos priežasties ar pasekmės.


5. Inkstų biopsija – prireikus atliekama siekiant nustatyti tikslią pažeidimo pobūdį.


6. Papildomi tyrimai – hormonų, imunologiniai ar genetiniai testai pagal įtariamą priežastį.

1. Pagrindinės priežasties gydymas – cukrinio diabeto, hipertenzijos, šlapimo takų obstrukcijos ar kitų ligų kontrolė.


2. Gyvensenos pokyčiai – subalansuota mityba su ribotu druskos, baltymų ir fosforo kiekiu, tinkamas skysčių vartojimas, svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas.


3. Kraujospūdžio kontrolė – antihipertenziniai vaistai (ypač AKF inhibitoriai ar angiotenzino receptorių blokatoriai) padeda apsaugoti inkstus.


4. Kraujo tyrimų stebėjimas – reguliarus kreatinino, elektrolitų, hemoglobino ir kitų rodiklių sekimas.


5. Medikamentinis gydymas – vaistai anemijai, kalcio ir vitamino D papildai, fosfato rišikliai.


6. Dializė – taikoma pažengusiose stadijose, kai inkstai nebegali palaikyti gyvybiškai svarbių funkcijų.


7. Inksto transplantacija – optimalus ilgalaikis sprendimas terminalinėje stadijoje.

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas gali sukelti įvairių komplikacijų, paveikiančių daugelį organizmo sistemų.

Dėl skysčių pertekliaus gali atsirasti tinimai, padidėti kraujospūdis ar vystytis širdies nepakankamumas.

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, ypač padidėjęs kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija), gali būti pavojingi gyvybei.

Sumažėjusi eritropoetino gamyba sukelia anemiją, kuri lemia nuovargį ir silpnumą.

Dėl kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimų gali vystytis kaulų liga (inkstinė osteodistrofija).

Susilpnėjusi imuninė sistema didina infekcijų riziką, o kraujagyslių pažeidimai ir uždegiminiai procesai – širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

Pažengusiose stadijose galimas ureminis sindromas, kai dėl toksinų kaupimosi pažeidžiamos įvairios organų sistemos.

Lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo galima išvengti arba bent sulėtinti jo progresavimą, imantis tinkamų priemonių.

Svarbiausia kontroliuoti pagrindines rizikos ligas – palaikyti normalų kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, gydyti šlapimo takų infekcijas ir uždegimus.

Sveika gyvensena – subalansuota mityba su ribotu druskos ir perdirbtų produktų kiekiu, pakankamas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir rūkymo nutraukimas – padeda apsaugoti inkstus.

Reikėtų vengti ilgalaikio nefrotoksinių vaistų vartojimo (pvz., tam tikrų skausmą malšinančių ar uždegimą slopinančių preparatų) be gydytojo priežiūros.

Reguliarūs profilaktiniai tyrimai – kraujo, šlapimo ir kraujospūdžio patikra – leidžia laiku pastebėti pirmuosius inkstų pažeidimo požymius ir užkirsti kelią ligos progresavimui.