Pilvo pūtimas

Pilvo pūtimo atsiradimo eiga prasideda, kai virškinimo trakte ima kauptis perteklinės dujos ar sutrinka žarnyno veikla. Tai gali įvykti dėl praryto oro valgant ar kalbant, dėl dujų gamybos žarnyne, kurią skatina tam tikrų maisto produktų skaidymas ar netinkamas virškinimas.

Dujos kaupiasi skrandyje arba žarnyne, o jų negalint efektyviai pašalinti per raugėjimą ar išangę, pradeda spausti žarnyno sieneles. Dėl to jaučiamas tempimo pojūtis, spaudimas ar pilnumas, o kartais – net matomas pilvo išsipūtimas.

Kai kuriems žmonėms pilvo pūtimą sukelia sutrūkinėjusi žarnyno motorika – t. y. dujos pasiskirsto netolygiai arba lieka užsilaikiusios viename žarnyno segmente. Esant jautresniam žarnynui, net nedidelis dujų kiekis gali sukelti didesnį diskomfortą.

Pūtimą dažnai lydi kiti virškinimo simptomai, o kai kuriais atvejais jis gali kartotis ar išlikti ilgiau, kol neišsprendžiama pagrindinė jo priežastis.

• Perteklinis oro prarijimas (aerofagija). Valgant per greitai, kalbant valgant ar kramtant gumą, į virškinimo traktą patenka daugiau oro, kuris gali sukelti pilvo pūtimą.


• Maisto produktų skaidymas žarnyne. Kai kurie produktai (pvz., pupelės, kopūstai, svogūnai, gazuoti gėrimai) skatina dujų gamybą, nes sunkiau virškinami arba fermentuojami storajame žarnyne.


• Laktozės ar kitų angliavandenių netoleravimas. Esant fermentų trūkumui (pvz., laktazės), nesuvirškinti angliavandeniai pasiekia storąją žarną, kur sukelia fermentaciją ir dujų kaupimąsi.


• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Ši būklė dažnai susijusi su sutrikusia žarnyno motorika ir jautrumu, todėl net įprastas dujų kiekis gali sukelti pilvo tempimą ar skausmą.


• Disbiozė. Sutrikus žarnyno mikrofloros pusiausvyrai, kai kurių bakterijų aktyvumas didėja, o tai gali skatinti perteklinę dujų gamybą.


• Vidurių užkietėjimas. Sulaikyti žarnyno turinį gali būti sunku pašalinti dujas, todėl jos kaupiasi ir sukelia pūtimo jausmą.


• Stresas ir emocinė įtampa. Psichologiniai veiksniai gali sulėtinti virškinimą, didinti jautrumą ir skatinti funkcinius virškinimo sutrikimus, įskaitant pūtimą.

Šios priežastys gali veikti pavieniui arba kartu, todėl svarbu įvertinti mitybos, gyvenimo būdo ir sveikatos veiksnius, siekiant suprasti, kas sukelia pilvo pūtimą konkrečiu atveju.

• Pilvo tempimo ar spaudimo jausmas


• Matomas arba juntamas pilvo išsipūtimas


• Gurguliavimas ar dujų judėjimas žarnyne


• Dažnas dujų pasišalinimas (pūtimas)


• Diskomfortas ar lengvas skausmas pilvo srityje


• Sotumo ar „pilnumo“ jausmas net ir po nedidelio valgio


• Kartais – raugėjimas ar pykinimas

Tyrimai, atliekami įtariant pilvo pūtimo priežastis, priklauso nuo simptomų trukmės, pasikartojimo ir papildomų požymių. Įprastai pradedama nuo paprastesnių tyrimų ir prireikus atliekami išsamesni.

1. Anamnezė ir fizinė apžiūra. Gydytojas įvertina mitybos įpročius, simptomų trukmę, dujų pobūdį, žarnyno veiklą, galimą jautrumą maistui, stresą ir palpuoja pilvą.


2. Bendras kraujo tyrimas (BKT). Padeda įvertinti, ar nėra uždegimo, infekcijos ar mažakraujystės, galinčios reikšti rimtesnę virškinimo ligą.


3. Kepenų ir kasos fermentai. Nustatoma, ar nėra kepenų ar kasos sutrikimų, galinčių paveikti virškinimą.


4. Išmatų tyrimai. Tiriama dėl parazitų, bakterijų, kraujo ar uždegimo požymių, ypač jei pūtimas lydimas kitų žarnyno simptomų.


5. Laktozės netoleravimo tyrimas. Atliekami kvėpavimo testai (vandenilio kvėpavimo testas) arba kraujo tyrimai, jei įtariamas fermentų trūkumas.


6. Celiakijos tyrimai. Kraujo tyrimai dėl antikūnų prieš gliuteną, jei įtariamas gliuteno netoleravimas ar absorbcijos sutrikimai.


7. Pilvo echoskopija. Naudojama įvertinti organų būklę (kepenų, tulžies pūslės, kasos, žarnyno), jei įtariama funkcinių ar struktūrinių pakitimų.


8. Endoskopiniai tyrimai (gastroskopija, kolonoskopija). Skiriami, jei pilvo pūtimas nuolatinis, kartu pasireiškia svorio kritimas, kraujas išmatose, stiprus skausmas ar amžius virš 50 m.


9. Kvėpavimo testas dėl bakterijų išvešėjimo plonajame žarnyne (SIBO). Naudojamas, kai įtariama, kad dujas sukelia bakterijos, besidauginančios netinkamoje žarnyno vietoje.

1. Mitybos korekcija. Vengiami dujų kaupimą skatinantys produktai, tokie kaip pupelės, gazuoti gėrimai, riebus ar sunkiai virškinamas maistas.


2. Fermentų vartojimas. Skiriami virškinimo fermentai (pvz., pankreatinas, laktazė), jei nustatytas fermentų trūkumas.


3. Probiotikai. Naudojami žarnyno mikrofloros balansui palaikyti ar atstatyti.


4. Vaistai nuo dujų. Simetikonas ar kitos priemonės mažina pilvo pūtimą ir diskomfortą.


5. Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas gerina žarnyno peristaltiką ir mažina dujų kaupimąsi.


6. Streso valdymas. Taikomi atsipalaidavimo metodai, psichoterapija, jei pūtimas susijęs su emociniu stresu.


7. Gydymas pagal priežastį. Skiriamas individualiai, jei nustatoma pagrindinė būklė (pvz., SIBO, celiakija, parazitozė).

Pilvo pūtimas, nors dažnai laikomas nepavojingu reiškiniu, gali sukelti tam tikras komplikacijas. Viena jų – nuolatinis diskomfortas, kuris trikdo kasdienę veiklą ir blogina gyvenimo kokybę. Dėl to gali atsirasti miego sutrikimai, padidėjęs dirglumas ar net emocinis stresas.

Dar viena dažna komplikacija – mitybos ribojimas, kai žmogus pradeda vengti vis daugiau maisto produktų, kas gali lemti maistinių medžiagų trūkumą ir sutrikusią mitybą. Be to, pilvo pūtimas gali būti susijęs su žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimu (disbioze), o tai skatina tolesnes virškinimo problemas.

Jei pilvo pūtimas ignoruojamas ilgesnį laiką, jis gali būti nerimtesnės ligos simptomas, pavyzdžiui, uždegiminės žarnyno ligos, celiakijos, parazitinės infekcijos ar net navikinių darinių.

Pirmiausia svarbu valgyti lėtai ir gerai sukramtyti maistą, kad būtų sumažintas praryto oro kiekis. Reikėtų vengti gazuotų gėrimų, kramtomosios gumos ir valgymo skubant, nes tai skatina papildomą oro patekimą į virškinimo traktą.

Taip pat svarbu koreguoti mitybą – vengti produktų, kurie dažniausiai sukelia dujų susidarymą: ankštinių, kopūstų, svogūnų, pieno produktų (jei netoleruojami), bei stebėti individualų organizmo atsaką į tam tikrus maisto produktus. Naudingas gali būti ir maisto dienoraščio vedimas, padedantis nustatyti su pūtimu susijusius veiksnius.

Svarbu rūpintis žarnyno mikroflora, vartojant probiotikus ar maistą, kuris ją palaiko, bei užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą, nes judėjimas skatina žarnyno veiklą ir padeda išvengti dujų užsilaikymo.

Reikėtų vengti streso, kuris gali paveikti virškinimo sistemą ir sukelti funkcinius sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas. Jei yra polinkis į pūtimą ar pasikartojančius virškinimo sutrikimus, vertėtų profilaktiškai konsultuotis su gydytoju ir reguliariai atlikti pagrindinius tyrimus, kad būtų išvengta rimtesnių ligų.

Laiku reaguojant ir prisitaikant prie savo organizmo poreikių, pilvo pūtimo galima efektyviai išvengti arba ženkliai sumažinti jo pasireiškimą.