Skoliozė

1. Pradiniai stuburo pakitimai. Prasideda šoninis slankstelių išlinkimas.


2. Stuburo kreivės formavimasis. Išlinkimas didėja, dažnai susidaro C arba S formos kreivė.


3. Raumenų disbalansas. Kreivės pusėje raumenys trumpėja ir sustiprėja, o priešingoje pusėje – silpnėja ir tempiami.


4. Biomechanikos sutrikimas. Stuburas praranda natūralų stabilumą ir apkrovų pasiskirstymą.


5. Kreivės progresavimas. Ypač sparčiai vyksta augimo laikotarpiu.


6. Funkciniai sutrikimai. Gali atsirasti laikysenos pakitimai, judėjimo apribojimai.


7. Sunkesniais atvejais – kvėpavimo ar širdies funkcijos sutrikimai. Dėl krūtinės ląstos deformacijos.

Skoliozė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios skirstomos į tris pagrindines grupes:

• Idiopatinė skoliozė. Dažniausia forma, kurios tiksli priežastis nežinoma. Manoma, kad įtakos turi genetiniai, neurologiniai ir augimo veiksniai.


• Įgimta skoliozė. Sukelia stuburo formavimosi anomalijos embriono vystymosi metu, kai slanksteliai ar jų dalys susiformuoja neteisingai.


• Antrinė (sukelia kitos ligos). Gali būti dėl neurologinių sutrikimų (pvz., cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija), traumų, uždegiminių ligų ar navikų, kurie veikia stuburo struktūrą ar raumenų pusiausvyrą.

Taip pat rizikos veiksniai apima greitą augimą paauglystėje, šeimos anamnezę ir netinkamą laikyseną, nors pastaroji nėra tiesioginė skoliozės priežastis.

Skoliozės atsiradimas dažniausiai yra daugelio veiksnių sąveikos rezultatas, o tikslios priežastys neretai lieka neaiškios.

• Nelygi pečių aukštis


• Išlinkęs stuburas į šoną


• Viena klubų pusė aukščiau už kitą


• Asimetriškas liemens šonų plotis


• Kūno pasvirimas į vieną pusę


• Išsikišęs šonkaulis vienoje pusėje


• Nelygūs rankų ilgiai stovint


• Skausmas nugaros srityje (kartais)


• Judesių apribojimai


• Kvėpavimo sutrikimai sunkesniais atvejais

1. Klinikinė apžiūra. Gydytojas vertina stuburo išlinkimą, pečių, klubų padėtį ir eiseną.


2. Adamo testas. Pacientas lenkiasi į priekį, siekiant atskleisti stuburo asimetriją ar išsikišimą.


3. Rentgeno nuotrauka. Pagrindinis tyrimas, nustatantis stuburo kreivės tipą, dydį ir vietą.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Naudojama esant neurologiniams simptomams arba norint įvertinti stuburo nugaros smegenis.


5. Kompiuterinė tomografija (KT). Retai naudojama, jei reikalingas detalus kaulų struktūrų įvertinimas.


6. Funkciniai tyrimai. Gali būti atliekami siekiant įvertinti judėjimo apribojimus ar kvėpavimo funkciją.


7. Skeleto augimo įvertinimas. Nustatomas augimo potencialas, ypač paaugliams, siekiant prognozuoti kreivės progresavimą.

1. Stebėsena. Lengvais atvejais, ypač mažiems vaikams, reguliariai stebima kreivės progresija.


2. Ortotinis gydymas. Naudojami specialūs korsetai stabdyti kreivės didėjimą, ypač paaugliams augimo laikotarpiu.


3. Fizioterapija. Pratimai stiprina nugaros raumenis, gerina laikyseną ir mažina diskomfortą.


4. Vaistai. Skausmo malšinimui, jei pasireiškia nugaros skausmas.


5. Chirurginis gydymas. Rekomenduojamas esant reikšmingai kreivei (daugiau nei 40–50 laipsnių) arba progresuojančiai deformacijai, siekiant stabilizuoti stuburą.


6. Psichosocialinė parama. Svarbi vaikams ir paaugliams, siekiant palaikyti emocinę sveikatą.


7. Reguliari kontrolė. Nuolatiniai vizitai pas specialistą, kad būtų stebima kreivės eiga ir gydymo efektyvumas.

Skoliozė gali sukelti įvairias komplikacijas, priklausomai nuo kreivės sunkumo ir jos progresavimo. Viena dažniausių komplikacijų yra chroniškas nugaros skausmas, kuris gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir darbui.

Sunkesniais atvejais, ypač jei kreivė didelė, gali vystytis kvėpavimo sutrikimai dėl krūtinės ląstos deformacijos, kuri riboja plaučių išsiplėtimą. Taip pat gali būti sutrikdyta širdies funkcija, jei deformacija spaudžia širdį ar jos kraujagysles.

Judėjimo apribojimai ir raumenų disbalansas gali sukelti raumenų silpnumą, nuovargį ir netaisyklingą eiseną.

Psichosocialinės komplikacijos, tokios kaip žemas savęs vertinimas, socialinė izoliacija ir depresija, ypač vaikams ir paaugliams, kuriems matoma laikysenos deformacija.

Negydoma arba progresuojanti skoliozė gali sukelti ilgalaikius funkcinio nepakankamumo sutrikimus, todėl svarbi ankstyva diagnostika ir gydymas.

Skoliozės visiškai išvengti ne visada įmanoma, ypač jei ji yra įgimta ar genetinė, tačiau galima sumažinti riziką ir sulėtinti progresavimą laikantis kelių svarbių principų.

Pirmiausia svarbu palaikyti taisyklingą laikyseną tiek vaikystėje, tiek suaugus, ypač ilgo sėdėjimo ar stovėjimo metu. Reguliarus fizinis aktyvumas ir nugaros raumenų stiprinimas padeda išlaikyti stuburo stabilumą.

Vaikams ir paaugliams rekomenduojama reguliariai tikrintis pas gydytoją, ypač jei šeimoje yra skoliozės atvejų, kad anksti būtų pastebėti pokyčiai ir pradėtas gydymas.

Svarbu vengti neproporcingo krūvio vienai kūno pusei, pvz., nešioti sunkius krepšius tik ant vienos peties, taip pat atkreipti dėmesį į tinkamą mokyklinės kėdės ir stalo aukštį.

Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, tinkamą miegą ir streso valdymą, taip pat prisideda prie bendros kūno gerovės ir stuburo sveikatos.

Esant poreikiui, naudoti ortopedines priemones ar korsetą, kaip nurodo gydytojas, siekiant stabdyti kreivės progresavimą.

Svarbiausia – ankstyva diagnostika ir reguliarus stebėjimas, leidžiantys laiku imtis veiksmų ir išvengti komplikacijų.