Uveitas

Uveito atsiradimo eiga prasideda, kai imuninė sistema ar uždegiminiai procesai pažeidžia uveinį traktą – rainelę, ciliarinį kūną ar choroidą. Uždegimas sukelia kraujagyslių pralaidumo padidėjimą, audinių patinimą ir ląstelių migraciją į akies vidų. Šie pokyčiai lemia akies struktūrų dirginimą ir funkcijų sutrikimą.

Priklausomai nuo uždegimo pobūdžio, uveitas gali būti ūmus, greitai išsivystantis ir trumpalaikis, arba lėtinis, ilgai trunkantis su periodiniais paūmėjimais. Jei uždegimas nėra tinkamai gydomas, gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip ragenos drumstumas, katarakta ar glaukoma, kurios ilgainiui gali pabloginti regėjimą. 

1. Autoimuniniai procesai. Organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo akies audinius, sukeldama uždegimą.


2. Infekcinės ligos. Uveitą gali sukelti bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai, kurie tiesiogiai pažeidžia akies audinius.


3. Traumos. Akių sužalojimai gali inicijuoti uždegiminį procesą uveos.


4. Sisteminės uždegiminės ligos. Kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, Behceto liga ar sarkoidozė, gali būti susijusios su uveitu.


5. Nežinomos priežastys. Dalis uveito atvejų yra idiopatiniai, kai tiksli priežastis lieka nenustatyta.

Apibendrinant, uveitas atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimų, infekcijų, traumų ar kitų sisteminių ligų, kurios sukelia uždegimą akies viduje.

• Akių paraudimas


• Skausmas akyje


• Šviesos jautrumas (fotofobija)


• Regėjimo miglotumas arba sumažėjimas


• Akių ašarojimas


• Patinimas aplink akis arba viduje jos


• Plaukų ar dėmių matymas regėjimo lauke (floaters)

1. Akių ištyrimas su slit lamp mikroskopu. Tai leidžia tiksliai įvertinti uždegimo vietą ir laipsnį akies priekyje.


2. Intraokulinio spaudimo matavimas (tonometrija). Siekiama nustatyti, ar nėra glaukomos rizikos.


3. Fundus fotografija arba oftalmoskopija. Naudojama akies tinklainės ir choroido būklės vertinimui.


4. Kraujo tyrimai. Atliekami siekiant nustatyti galimas sistemines uždegimines ar infekcines priežastis (pvz., reumatoidinis faktorius, antinukleariniai antikūnai, infekcijų žymenys).


5. Vaizdiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti atliekami, jei įtariamos vidinės akies ar galvos struktūrų problemos.


6. Šlapimo ir kiti laboratoriniai tyrimai. Priklausomai nuo klinikinės situacijos, siekiant išaiškinti uveito priežastį.

1. Kraujagysles sutraukiantys akių lašai (miosiakai). Jie mažina skausmą ir uždegimą, taip pat padeda išvengti rainelės prilipimo prie lęšiuko.


2. Kortikosteroidiniai akių lašai. Naudojami uždegimo slopinimui ir imuninės reakcijos sumažinimui.


3. Sisteminiai kortikosteroidai. Skiriami sunkesniais atvejais arba kai uždegimas apima giliau esančius akies sluoksnius.


4. Imunomoduliatoriai arba imunosupresantai. Naudojami lėtiniam arba sunkiai gydomam uveitui, ypač jei yra autoimuninis pagrindas.


5. Antibiotikai arba antivirusiniai vaistai. Skiriami, jei uveitas yra infekcinės kilmės.


6. Reguliarus medicininis stebėjimas. Svarbu nuolat vertinti ligos eigą ir koreguoti gydymą pagal poreikį.

Viena dažniausių komplikacijų yra katarakta – lęšiuko drumstumas, kuris mažina regėjimo aštrumą. Taip pat gali išsivystyti glaukoma, kai padidėja akispūdis ir pažeidžiami regos nervai. Uveitas gali sukelti ragenos drumstumą arba randėjimą, kuris trikdo šviesos prasiskverbimą.

Kai kuriais atvejais gali atsirasti tinklainės pažeidimai ar net jos atitraukimas, kurie stipriai pablogina regėjimą. Ilgalaikis uždegimas gali sukelti akių struktūrų deformacijas ir regėjimo praradimą.

Uveito visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti ligos riziką ir komplikacijų tikimybę laikantis tam tikrų priemonių. Svarbu reguliariai lankytis pas akių specialistą, ypač jei yra sisteminių uždegiminių ar autoimuninių ligų, kurios gali būti susijusios su uveitu. Reikia vengti akių traumų ir laiku gydyti bet kokias akių infekcijas ar uždegimus.

Taip pat svarbu rūpintis bendra sveikata, stiprinti imuninę sistemą, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir valdyti lėtines ligas. Jei jau yra uveito požymių, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų pradėtas tinkamas gydymas, kuris padės išvengti ligos progresavimo ir komplikacijų.

Atsakingas požiūris į akių priežiūrą ir ankstyva diagnostika yra geriausios priemonės uveito prevencijai.