Skiepai nuo gripo: kas gali pasiskiepyti nemokamai?

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija primena, kad rudeniui įsibėgėjant vertėtų pagalvoti apie skiepus nuo gripo. Vakcinacija padeda išvengti sunkių ligos formų ir komplikacijų - tai ypač aktualu į rizikos grupes patenkantiems gyventojams, kurie nuo gripo skiepijami nemokamai.

Kas gali nemokamai pasiskiepyti nuo gripo?

Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priskiriami gyventojai:

• 65 metų ir vyresni,
• sergantys lėtinėmis ligomis,
• socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai,
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai,
• sveikatos mokslų studijų studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose,
• nėščiosios,
• 2–7 metų vaikai.

Kada rekomenduojama skiepytis nuo gripo?

Nuo gripo rekomenduojama skiepytis peršalimo ligų sezono pradžioje, t.y. rugsėjo - spalio mėnesiais, tačiau skiepai išlieka aktualūs viso gripo sezono metu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, gripo sezonas yra laikotarpis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės, t.y. laikotarpis nuo rugsėjo pabaigos arba spalio pradžios iki gegužės vidurio.

Svarbu žinoti, kad nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet, o pakankamas imunitetas susidaro praėjus ~ 2 sav. po skiepo.

Kur kreiptis, norint pasiskiepyti nuo gripo?

Jeigu patenkate į rizikos grupę ir pageidaujate nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.

Ką daryti, jei skiepas nuo gripo nėra kompensuojamas?

Jeigu nepatenkate į rizikos grupę, tačiau pageidaujate pasiskiepyti nuo gripo, reikėtų vis tiek kreiptis į savo gydymo įstaigą. Galimybė pasiskiepyti suteikiama ir į rizikos grupes nepatenkantiems asmenims, jie gali pasiskiepyti savo lėšomis.  

Ar skiepai nuo gripo sukelia šalutinį poveikį?

Didžioji dauguma žmonių po gripo vakcinos jaučiasi gerai, o rizika susirgti sunkiomis gripo komplikacijomis yra daug didesnė nei galimas šalutinis poveikis.

Šalutinis gripo vakcinos poveikis dažniausiai būna lengvas ir trumpalaikis. Įprastai pasireškia paraudimas, patinimas, nedidelis skausmas injekcijos vietoje. Gali pasireikšti nedidelis karščiavimas, galvos ar raumenų skausmas, nuovargis. Šie negalavimai primena lengvą peršalimą ir paprastai praeina per 1 - 2 dienas.

Labai retai gali pasireikšti sudėtingesni šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, alerginės reakcijos.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Skiepai yra laikomi patikimiausia gripo prevencijos priemone, tačiau svarbu laikytis ir kitų rekomendacijų, padedančių išvengti gripo bei kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų:

• Dažnai plauti rankas, o jei to nėra galimybės padaryti - jas dezinfekuoti. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų.
• Neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
• Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, t.y. kosėjant ir čiaudėjant prisidengti nosį ir burną vienkartine nosine arba tą daryti į  alkūnės linkį. Daugelis žmonių kosėdami prisidengia nosį ir veidą ranka - tai nėra blogas įprotis, tačiau efektyvesnę apsaugą suteiktų vienkartinių nosinių naudojimas ar čiaudėjimas/ kosėjimas į alkūnės linkį, nes nuo rankų patogenai vėliau lengviau „pasiekia“ kitus žmones, yra „perkeliami“ ant įvairių paviršių, perduodami paspaudus ranką ir pan.
• Dažnai vėdinti ir valyti patalpas.
• Pajutus peršalimo simptomus kuo labiau apriboti kontaktų skaičių, viešumoje užsidėti apsauginę veido kaukę ir kreiptis į gydytoją.
• Didelėse žmonių susibūrimo vietose vertėtų užsidėti apsauginę veido kaukę.
• Stiprinti imunitetą: sveikai maitintis, nepamiršti fizinio aktyvumo, atsikratyti žalingų įpročių, ilsėtis, grūdintis ir pan.