Gripas

Gripo eiga dažniausiai prasideda staiga ir vystosi per kelias dienas. Po užsikrėtimo virusas patenka į kvėpavimo takų gleivinę, kur pradeda daugintis. Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 1 iki 4 dienų.

Pirmiausia pasireiškia ūmūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas ir kūno skausmai. Vėliau atsiranda kvėpavimo takų požymiai – kosulys, gerklės skausmas, nosies užgulimas ar varvėjimas.

Per kelias dienas simptominiai požymiai dažniausiai pasiekia piką, o po to palaipsniui silpnėja. Sveikiems žmonėms gripas dažniausiai trunka apie savaitę, tačiau kai kuriems, ypač rizikos grupėse, liga gali komplikuotis ir trukti ilgiau.

Gripas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis.

Gripas atsiranda dėl gripo virusų, kurie plinta iš žmogaus į žmogų oro lašeliniu būdu – kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba. Virusas patenka į sveiko žmogaus kvėpavimo takus ir pradeda daugintis, sukeldamas infekciją. Taip pat virusas gali būti perduodamas liečiant užkrėstus paviršius ir vėliau liesdami nosį, burną ar akis.

Kitaip tariant, gripas atsiranda, kai žmogus yra veikiamas specifinių virusų, kurių poveikį lemia ir imuninės sistemos būklė bei aplinkos veiksniai. Todėl klausimas apie gripo atsiradimo priežastis yra pagrįstas ir padeda geriau suprasti ligos kilmę.

• Karščiavimas


• Šaltkrėtis


• Galvos skausmas


• Raumenų skausmas


• Sąnarių skausmas


• Bendras silpnumas


• Nuovargis


• Kosulys


• Gerklės skausmas


• Nosies užgulimas


• Nosies varvėjimas


• Pykinimas


• Vėmimas


• Viduriavimas

1. Greitas gripo antigeno testas. Atliekamas iš nosies ar ryklės tamponų, leidžia per kelias minutes nustatyti gripo virusą. Testas nėra visiškai tikslus, todėl rezultatai gali būti klaidingi.


2. Viruso kultūra. Tamponas iškvėpavimo takuose siunčiamas į laboratoriją, kur virusas auginamas specialiose terpėse. Tai tikslus, bet lėtesnis metodas.


3. Molekuliniai tyrimai (PCR). Daug tikslesnis metodas, kuris aptinka gripo viruso genetinę medžiagą. Dažnai naudojamas sudėtingesnėse arba sunkesnėse situacijose.


4. Kraujo tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali būti atliekamas, norint įvertinti bendrą organizmo būklę ar uždegimo rodiklius.


5. Vaizdiniai tyrimai. Esant įtarimui dėl komplikacijų (pvz., plaučių uždegimo), gali būti atliekamas krūtinės ląstos rentgenas.

• Poilsis ir skysčių vartojimas. Svarbu daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių, kad organizmas galėtų kovoti su infekcija ir išvengtų dehidratacijos.


• Simptomų malšinimas. Naudojami nereceptiniai vaistai nuo karščiavimo ir skausmo (pvz., paracetamolis, ibuprofenas), kurie sumažina temperatūrą, galvos ir raumenų skausmus.


• Antivirusiniai vaistai. Gali būti skiriami gripo viruso gydymui, ypač rizikos grupėms arba sunkesniais atvejais. Šie vaistai veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.


• Kompresai ir oro drėkinimas. Šilti arba šalti kompresai gali palengvinti gerklės skausmą, o drėkinamas oras sumažina nosies užgulimą.


• Vengti rūkymo ir dirginančių medžiagų. Šios priemonės padeda išvengti kvėpavimo takų sudirgimo.


• Stebėjimas ir gydytojo konsultacija. Jei simptomai stiprėja, atsiranda kvėpavimo sunkumų, aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei kelias dienas arba pasireiškia komplikacijos, būtina kreiptis į gydytoją.

Gripas gali sukelti įvairias komplikacijas, ypač rizikos grupėms, tokioms kaip vyresnio amžiaus žmonės, mažamečiai vaikai, nėščios moterys ir lėtinių ligų turintys asmenys.

1. Plaučių uždegimas (pneumonija). Dažniausia gripo komplikacija, kuri gali būti virusinė arba bakterinė, ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.


2. Kvėpavimo nepakankamumas. Sunkių atvejų metu gali sutrikti normalus kvėpavimas, ypač esant lėtiniams plaučių sutrikimams.


3. Širdies komplikacijos. Gripas gali sukelti širdies raumens uždegimą (miokarditą) arba širdies nepakankamumą.


4. CNS pažeidimai. Retai gripas gali sukelti smegenų uždegimą (encefalitą) ar meningitą.


5. Sunkios bakterinės infekcijos. Gripas gali paskatinti antrines infekcijas, tokias kaip sinusitas, ausies uždegimas ar sepsis.


6. Paūmėjimai lėtinių ligų. Gripas gali pabloginti tokių ligų kaip astma, diabetas ar širdies ligos eigą.


7. Mirties rizika. Ypač vyresnio amžiaus ir silpnos imuninės sistemos žmonėms gripas gali būti mirtinas.

1. Skiepijimasis nuo gripo. Kasmetinė vakcinacija yra veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo gripo ir sumažinti sunkios ligos riziką.


2. Rankų higiena. Reguliarus ir kruopštus rankų plovimas su muilu arba dezinfekavimas rankų antiseptikais padeda sumažinti viruso plitimą.


3. Apsauga nuo kontaktų su sergančiaisiais. Vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, ypač kai yra gripo sezonas.


4. Tinkama kosėjimo ir čiaudėjimo higiena. Kosint ar čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba alkūne, kad sumažėtų viruso sklaida ore.


5. Sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas stiprina imuninę sistemą.


6. Aplinkos vėdinimas ir valymas. Reguliarus patalpų vėdinimas ir paviršių dezinfekcija mažina viruso koncentraciją aplinkoje.


7. Vengti didelių susibūrimų. Gripo sezonu, kai įmanoma, vengti masinių renginių ir tankiai žmonių užpildytų vietų.

Apibendrinant, reguliari vakcinacija, higienos laikymasis ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinės priemonės gripo prevencijai.