Speciaslitas įspėja: „Migracija ir ŽIV yra glaudžiai susiję reiškiniai, dabar – jau ir Lietuvoje“

2025-09-29

Lietuvoje jau kelerius metus fiksuojamas didesnis nei įprasta žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atvejų skaičius. 2022-aisiais jis itin išaugo, kai į šalį atvyko daug karo pabėgėlių iš Ukrainos. Nors šiuo metu užsikrėtusių užsieniečių dalis mažėja, rimta problema tebėra nemažas skaičius žmonių, kurie serga, bet apie tai nežino – pagal šį rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo daugumos Europos Sąjungos šalių.

Medikai konstatuoja, kad šiandien tarp migrantų registruota daugiau nei trečdalis naujų susirgimų ŽIV, kuris sukelia AIDS. Tai rodo neseniai paskelbti naujausi ŽIV epidemiologiniai duomenys.

Neseniai į juos dėmesį atkreipęs Seimo narys, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas teigė, kad „ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje jau žengia į naują etapą“.

„Pernai daugiau kaip trečdalis (68) nuo visų naujų ŽIV atvejų (196) registruota tarp migrantų. Daugiausiai atvykusių iš Rytų Europos regiono.

Susidūrėme su situacija, apie kurią su nerimu beveik dešimtmetį kalba ekspertai kitose ES šalyse. Tai yra geopolitinės, o tiksliau – migracijos pasekmės“, – dalinosi jis socialinio tinklo paskyroje.

Migracija ir ŽIV – glaudžiai susiję reiškiniai 

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad „migracija ir ŽIV yra glaudžiai susiję reiškiniai, dabar – jau ir Lietuvoje“.

„Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį tarp visų naujų ŽIV atvejų registruotų ES/EEE šalyse kas antras teko migrantams (asmenys, gimę ne šalyje, kurioje buvo diagnozuoti).

Lietuvoje pernai migrantai sudarė 34,6 proc., užpernai – 37,8 proc., 2022 m. – 47,2 proc. visų naujų ŽIV atvejų. Epidemiologiniu požiūriu, migrantai taip pat yra epidemiologinio proceso šalyje dalyviai ir tai nerimą keliančios tendencijos“, – dėstė S. Čaplinskas.

Pasak jo, tarptautinių organizacijų vertinimu, koordinuotų veiksmų dėka tris dešimtmečius ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje buvo pristabdytas ir paplitimas Lietuvoje buvo mažas.

„Kaip bus nuo šiol – sunku prognozuoti, nes prevencijos priemonių prioritetai, daugėjant ŽIV tarp migrantų, yra visai kitokie nei buvo iki šiol. Tai lemia migrantų pažeidžiamumas, kalbos ir kultūriniai skirtumai, stigma, neretai vėlyva ŽIV ligos diagnozė, kuri sąlygoja blogą ligos prognozę, gydymo sudėtingumą ir nevaldomą viruso plitimą“, – svarstė politikas.

Gydytoja: situacija kontroliuojama

Pasak VUL Santaros klinikų gydytojos infektologės prof. Raimondos Matulionytės, nuo 2022-ųjų metų stebėtas padidėjęs bendras sergamumas ŽIV daugiausiai susijęs su užsieniečiais. „Apie du trečdalius susirgimų sudaro Ukrainos piliečiai, visi kiti yra iš Baltarusijos, Afrikos, kurie apsigyvenę Pabradėje ir panašiai. Bet tie skaičiai nėra tokie ypatingai dideli, vertinant absoliučiais skaičiais per 3 metus jie yra mažėjantys.

Pikas buvo 2022 m., per pastaruosius 3 metus jie nesiekia 300. Iš esmės vyksta tai, kas ir kitose ES šalyse. Bet kadangi mūsų šalis yra maža ir skaičiuojasi tais metais naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų, todėl jį turime tokį nemažą“, – komentavo gydytoja.

Pasak jos, paskutiniais 2023 metų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje minėtasis rodiklis siekė 9,3, kai ES vidurkis buvo 5,3.

„Taigi jis yra dvigubai didesnis, tačiau mažesnis negu Europos PSO Europos regione, į kurį įeina ir Ukraina, ir Rusija, ir Baltarusija, čia vidurkis buvo 12,7“, – komentavo R. Matulionytė.

Taigi nors ir stebimas atvejų padidėjimas, gydytoja patikino, kad situacija iš esmės yra kontroliuojama: „Tik tiek, kad trečdalis naujai nustatomų atvejų yra tarp atvykėlių. 2022 m. tarp užsieniečių buvo fiksuoti 119 atvejai ir sudarė 47 proc., o 2024 m. – jau 68 atvejai.“

Dalis apie ligą nė neįtaria

Profesorė patikslino, kad bet kuriuo atveju čia kalbama tik apie tuos ligos atvejus, kurie yra nustatyti. „Patys žmonės žino apie ligą ir dažnai atvyksta tarpininkaujant nevyriausybinėms organizacijoms, dažnai pirmiausia jie kreipiasi į „Demetrą“, kuri juos užregistruoja ir atveda.

Kalbant apie pacientus vyrus, kurie jau dirbo Lietuvoje, juk daug ukrainiečių dirba statybose, tolimųjų reisų vairuotojais, jie dėl karo kas pusę metų nebegalėjo grįžti pasiimti vaistų arba sutriko jų tiekimas bei siuntimas, taigi jie pradėjo gauti gydymą ir visas paslaugas mūsų šalyje, nes čia dirba ir yra drausti“, – kalbėjo R. Matulionytė.

Pasak jos, šie pacientai, kurie patenka į šiuos skaičius, išties kažkokios rizikos nekelia, mat dauguma jų gydomi – 95 proc. atvejų gydymas yra efektyvus, jie ligos neplatina. Tačiau visai kita situacija yra dėl tų, kurie nežino, kad yra užsikrėtę.

Gydytojos teigimu, tokių nemažai yra tiek tarp atvykėlių, tiek pačių lietuvių. „Tokie asmenys ir sudaro didžiausią infekcijos šaltinį. Jie nežino apie ligą, nesigydo, jų visas elgesys nėra nė kiek apribotas, nesiimama prevencinių priemonių. Taip jie ligą ir platina.

Ir pagal šį rodiklį Lietuva yra žemiausioje pozicijoje ES, nes laikoma, kad apie užsikrėtimą žino tik 70 proc. asmenų. Tai yra patys blogiausi rodikliai ES“, – konstatavo pašnekovė.

Daugėja užsikrėtusiųjų lytiniu keliu

Gydytoja priminė, kad Vakarų šalyse ŽIV daugiau paplitęs tarp homoseksualių vyrų arba tarp heteroseksualių asmenų migrantų.

„Mūsų šalyje pagrindinė rizikos grupė ilgai buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kuri palaipsniui mažėja ir nebesudaro labai didelio procento. Dabar kasmet daugėja užsikrėtusiųjų heteroseksualių lytinių santykių keliu“, – pastebėjo infektologė.

Pasak jos, stigma dėl ŽIV nors ir mažėja, vis dar išlieka tokių, kurie net žinodami apie ligą nenori gydytis. „Pastebiu, kad kai nustatoma liga, ta stigma, sakyčiau, gal net pasitaiko didesnė tarp ukrainiečių nei lietuvių, atsiranda neigimas, kad priklauso kažkokiai rizikos grupei.

Bet noriu pabrėžti – šiuolaikinis gydymas tikrai gerai toleruojamas ir įgudęs gydytojas išaiškina visus jo privalumus, kaip ir galimus nepageidaujamus poveikius. Lietuva turi visas pirmo pasirinkimo ŽIV gydymo kombinacijas.

Tiesiog svarbu visų pirma pasiekti specialistą – tada problema išnyksta. Bet atvykimas į gydymo įstaigą irgi yra problema Lietuvoje – laikoma, kad tik 71 proc. jų pasiekia gydytojus“, – kalbėjo profesorė.

Pasak jos, patekti pas gydytojus Lietuvoje šiaip nėra problemų, veikia „žalieji koridoriai“: „Nesvarbu, kur yra atliktas testas – namuose, kažkokios akcijos metu ar gydymo įstaigoje, patenki pas infekcinių ligų specialistą be siuntimo. Tai labai palengvino kelia, žmogui nebereikia aiškintis, prašyti šeimos gydytojo siuntimo.

Visa esmė – savimonės klausimas, socialinių įgūdžių stoka, apskritai gali būti ir kalbos, kultūros skirtumai tarp migrantų, bet jie yra visose ES šalyse, tiek Amerikoje jie yra kiek tam tikroje atskirtyje, kur yra didesnė disproporcija, lyginant su bendra populiacija.“

Europoje užsikrėtusių užsieniečių dalis siekia apie 50 proc.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumas ŽIV infekcija buvo padidėjęs 2022 m.–2023 m.

„Aukštesnį rodiklį lėmė didelis užsienio šalių piliečių, užsikrėtusių ŽIV, skaičius. Nuo 2024 m. stebima sergamumo rodiklio mažėjimo tendencija. Praeitais metais ŽIV sergamumo rodiklis siekė 6,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir tai, palyginus su 2023 m., yra 1,4 karto mažiau.

Iki 2022 m. ŽIV atvejų skaičius mūsų šalyje atitiko Europos Sąjungos vidurkį. Ir atskirai vertinant tik Lietuvos gyventojų duomenis, sergamumo rodiklis yra mažesnis arba artimas Europos Sąjungos vidurkiui“, – portalui tv3.lt nurodė NVSC.

Pažymima, kad jei Lietuvoje užsieniečiai, kuriems diagnozuota ŽIV infekcija, 2024 m. sudarė 34 proc., ES vidurkis siekia apie 50 proc.

„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pažymi, kad nuo 2022 m. yra padidėjęs gyventojų judėjimas visoje Europoje. Šis veiksnys turėjo įtakos ŽIV epidemiologinėms tendencijoms, ypač Europos Sąjungoje / Europos ekonominėje erdvėje.

2022 ir 2023 m. žymiai išaugo registruotų ŽIV atvejų skaičius visame PSO Europos regione. Norint suvaldyti infekcijos plitimą reikėtų plėsti ŽIV testavimo apimtis, o nustačius infekcija – gydytis. Tinkamas gydymas ne tik pagerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir sumažina užsikrėtimo riziką aplinkiniams“, – nurodė įstaiga.

Kaip atpažinti ŽIV ir AIDS?

ŽIV itin grėsminga infekcija, nes pirmieji jos simptomai yra nespecifiniai, primena peršalimą ar gripą, tačiau jiems praėjus liga pereina į latentinę (besimptomę) stadiją.

Po pradinio etapo prasideda laikotarpis, kuris gali trukti 5–10 metų ar ilgiau. Per šį laiką žmogus jaučiasi gerai, bet ŽIV toliau tyliai dauginasi ir palaipsniui naikina CD4 (T pagalbinių) ląsteles, kurios svarbios imuninei gynybai.

Virusui toliau plintant, CD4 ląstelių kiekis mažėja, organizmas tampa vis labiau pažeidžiamas infekcijoms ir navikams. Atsiranda pirmieji susilpnėjusio imuniteto požymiai, pavyzdžiui, dažnos ar sunkios infekcijos.

AIDS diagnozuojama, kai CD4 ląstelių kiekis kraujyje nukrinta žemiau nustatyto ribinio lygio (paprastai <200 ląstelių/µl) arba atsiranda viena ar daugiau sunkių opurtunistinių infekcijų (pvz., plaučių uždegimas, tuberkuliozė, tam tikri vėžiniai susirgimai). Šiame etape imuninė sistema stipriai pažeista.

Plačiau skaitykite: ŽIV ir AIDS: priežastys, simptomai ir gydymas