Plyšusi aneurizma: sveikstanti gargždiškė įspėja apie svarbiausią simptomą

2025-10-03

Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos tarnyba

Orinta iš Gargždų jautėsi visiškai sveika iki kol vieną dieną pajuto didžiulį galvos skausmą, kurį lydėjo sąmonės netekimas, operacija ir sėkmingas gijimas po jos. Moteriai plyšo smegenų pamato kraujagyslės aneurizma - viena klastingiausių ir pavojingiausių būklių medicinoje. Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) jai sėkmingai atlikta itin sudėtinga neurochirurginė operacija. Moteris sveiksta be jokių neurologinių pažeidimų.

Statistika, deja, negailestinga: plyšus aneurizmai, pusė pacientų miršta, o daugumai išgyvenusiųjų lieka rimti kalbos, judėjimo ar mąstymo sutrikimai.

Plyšusi aneurizma: Orintos iš Gargždų patirtis

Moteris pasakoja prieš nelaimę nejutusi jokių negalavimų, tačiau lemtingą dieną skausmas buvo didžiulis.

„Buvo graži, saulėta diena. Tvarkiausi terasoje, kai staiga pajutau tokį skausmą, lyg ant galvos būtų uždėta milžiniška našta. Rankos ir kojos tapo kaip švininės, pradėjo lietis vaizdas. Atsiguliau, paskambinau mamai – tik pasakiau, kad man blogai, ir padėjau ragelį. Šeima iškart iškvietė greitąją“, – prisimena gargždiškė.

Tą dieną daugiau ji nebeatsimerkė – sąmonę atgavo tik vakare, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

„Vėliau paaiškėjo, kad reikalinga operacija. Neabejojau nė akimirkos – sutikau. Po jos parą praleidau reanimacijoje, vėliau buvau perkelta į Neurochirurgijos skyrių. Jaučiausi gerai, vaikščiojau, jokių neurologinių pakitimų nebuvo.

Šiandien džiaugiuosi, kad likau gyva ir galėsiu grįžti į įprastą gyvenimą. Esu be galo dėkinga gydytojams. Tai, ką jie padarė, man – antras gimtadienis. Džiaugiuosi, kad gyvenu, kad galiu judėti, kalbėti, būti su šeima. Tai – tikras stebuklas“, – šypsodamasi ir ruošdamasi reabilitacijai kalbėjo Orinta.

Kokie yra plyšusios aneurizmos simptomai?

Pasak pacientę operavusio KUL gydytojo neurochirurgo Dariaus Šilkūno, staigus, itin stiprus galvos skausmas – dažniausiai pirmasis aneurizmos plyšimo signalas.

„Jeigu pacientas sako, kad niekada gyvenime taip neskaudėjo, pirmiausia reikia galvoti apie kraujavimą į smegenis. Iki tol žmogus gali jaustis visiškai sveikas, aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tačiau kai ji plyšta, prasideda subarachnoidinis kraujavimas – kraujas išsilieja po smegenų dangalais.

Žmonės neretai klysta – galvoja, kad skausmas praeis ir laukia dienomis. Tačiau jis nepraeina, tik šiek tiek sumažėja. Kiekviena uždelsta valanda didina riziką. Jeigu pajutote stipriausią gyvenime galvos skausmą – jokiu būdu nereikia laukti ar kentėti. Tai gali būti pirmasis aneurizmos plyšimo požymis. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę“, – pabrėžė neurochirurgas.

Pasak gydytojo, svarbiausia žinutė žmonėms – nenumoti ranka į staigų, neįprastai stiprų galvos skausmą.

Koks gydymas buvo taikytas plyšus aneurizmai?

Atvykus į KUL pacientei buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, parodžiusi kraujavimą. Taip pat ir kompiuterinė angiografija, tačiau aneurizmos ji neatskleidė.

„Tada atlikome intervencinę angiografiją – irgi nieko. Tik trečiasis tyrimas, atliktas po dešimties dienų, parodė aneurizmą. Greičiausiai ji buvo užsitrombavusi krešuliu, todėl kurį laiką buvo „nematoma“. Tokie atvejai reti, bet labai pavojingi – jie reikalauja ypatingo gydytojų budrumo ir pakartotinių tyrimų“, – aiškino D. Šilkūnas.

Kai aneurizma buvo identifikuota, neliko abejonių – reikėjo operuoti.

„Operacija atlikta atveriant kaukolę, pasiekiant aneurizmą ir ją užspaudžiant titaniniu klipsu. Tokiu būdu aneurizma išjungta iš kraujotakos. Tai itin sudėtinga mikrochirurginė operacija – aneurizmos dažniausiai yra giliai kaukolės pamate, todėl pasiekti jas techniškai labai sunku. Operacija truko kelias valandas, o rizika, kad aneurizma plyš dar kartą jau operacijos metu buvo labai didelė“, – pasakojo neurochirurgas.

Nepaisant rizikų, ši operacija praėjo sklandžiai – pacientei neliko jokių neurologinių pažeidimų.

Pasak mediko, smegenų aneurizmos plyšimas – viena pavojingiausių medicininių būklių: apie 50 proc. pacientų miršta dar iki patenkant į ligoninę arba netrukus po plyšimo, iš likusių gyvų net 80 proc. lieka su neurologiniais sutrikimais – judėjimo, kalbos, mąstymo defektais, tik 20 proc. pacientų pasveiksta visiškai.

„Šiuo atveju pacientei labai pasisekė. Ji viena iš nedaugelio, kuri po aneurizmos plyšimo gali gyventi be jokių apribojimų. Tai reta, išskirtinė istorija“, – akcentavo D. Šilkūnas.

Orintos istorija dar kartą patvirtino, kad Klaipėdos universiteto ligoninė yra vienas svarbiausių neurochirurgijos centrų Lietuvoje, kur pacientams teikiama aukščiausio lygio pagalba.

„Mūsų komanda dirba tam, kad net ir pačiais sudėtingiausiais atvejais pacientai turėtų galimybę pasveikti. Orintos istorija – tai įrodymas, kad šiuolaikinė medicina, patirtis ir profesionalumas gali padaryti stebuklus“, – džiaugėsi D. Šilkūnas.

Kodėl atsiranda aneurizmos?

Pasak mediko, išskiriamos kelios pagrindinės priežastys, lemiančios aneurizmų atsiradimą. Pirmiausia – paveldimumas: jeigu vienas iš tėvų turėjo aneurizmą, tikimybė ją paveldėti yra didesnė ir vaikams. Reikšminga priežastis – arterinė hipertenzija, kai padidėjęs kraujospūdis ilgainiui silpnina kraujagyslių sieneles.

Taip pat aneurizmos dažniau formuojasi ir dėl anatominių ypatybių – kai kraujagyslės šakojasi netipiškai. Ne mažiau svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, narkotikų, ypač kokaino, vartojimas.

Statistika rodo, kad aneurizmos dažniau diagnozuojamos moterims, ypač vyresnio amžiaus. Dalis jų yra įgimtos, tačiau dažniausiai aneurizmos susiformuoja gyvenimo eigoje. Vis dažniau jos aptinkamos atsitiktinai – atliekant magnetinio rezonanso tyrimus dėl kitų priežasčių.

„Mažos aneurizmos, iki 5–10 milimetrų, dažniausiai tik stebimos. Tačiau kuo aneurizma didesnė, tuo didesnė ir plyšimo rizika – vidutiniškai apie 1,5 proc. per metus. Tai reiškia, kad per dešimt metų tikimybė siekia jau apie 15 proc., o per dvidešimt metų – net 30 proc.“, – pasakojo D. Šilkūnas.