Arterinė hipertenzija

1. Kraujagyslių tonuso pakitimai – Dėl genetinių, hormoninių ar išorinių veiksnių sutrinka kraujagyslių elastingumas, jos pradeda siaurėti arba standėti, todėl padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei.


2. Padidėjęs kraujospūdis – Dėl kraujagyslių susiaurėjimo širdis turi dirbti stipriau, kad išstumtų kraują, todėl palaipsniui didėja sistolinis ir diastolinis kraujospūdis.


3. Organizmo kompensacinės reakcijos – Pradžioje organizmas bando prisitaikyti – didina širdies susitraukimų jėgą, suaktyvina simpatinę nervų sistemą bei hormonus (pvz., reniną, angiotenziną), kurie dar labiau didina kraujospūdį.


4. Lėtiniai kraujagyslių ir širdies pokyčiai – Ilgainiui kraujagyslių sienelės storėja, praranda elastingumą, vystosi aterosklerozė. Širdis patiria nuolatinį krūvį, todėl pradeda plėstis kairysis skilvelis.


5. Tikslinių organų pažeidimas – Negydoma ar blogai kontroliuojama hipertenzija lemia ilgalaikius pažeidimus: širdies raumens sustorėjimą, inkstų funkcijos silpnėjimą, smegenų kraujotakos sutrikimus, regos pablogėjimą.

Liga vystosi palaipsniui, dažnai be aiškių simptomų, todėl gali ilgai likti nepastebėta.

• Pirminė (esencinė) hipertenzija – Sudaro apie 90–95 % visų atvejų. Tiksli priežastis nežinoma, bet liga vystosi dėl genetinių veiksnių ir ilgalaikio neigiamo gyvenimo būdo poveikio (pvz., stresas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas).


• Antrinė hipertenzija – Sukeliama konkrečių medicininių būklių, tokių kaip inkstų ligos, hormoniniai sutrikimai (pvz., Kušingo sindromas, antinksčių navikai), skydliaukės ligos ar tam tikrų vaistų vartojimas.


• Genetinis polinkis – Žmonės, kurių šeimoje buvo sergama hipertenzija, turi didesnę riziką susirgti ja patys.


• Amžius – Kraujospūdis natūraliai didėja su amžiumi, nes kraujagyslės tampa mažiau elastingos.


• Gyvenimo būdo veiksniai – Didesnę riziką kelia per didelis druskos vartojimas, antsvoris, alkoholis, sėdimas gyvenimo būdas, nuolatinis stresas ir miego trūkumas.

Daugeliu atvejų keli iš šių veiksnių veikia kartu, todėl svarbu nuolat stebėti kraujospūdį ir užkirsti kelią ligos vystymuisi.

• Galvos skausmas (ypač pakaušio srityje)


• Galvos svaigimas


• Širdies plakimas


• Nuovargis


• Spaudimo jausmas krūtinėje


• Neryškus matymas


• Spengimas ausyse


• Kraujavimas iš nosies (rečiau)


• Dusulys fizinio krūvio metu

1. Kraujospūdžio matavimas – Pagrindinis tyrimas, atliekamas kelis kartus skirtingu metu, siekiant patvirtinti padidėjusį kraujospūdį. Gali būti naudojamas ir 24 val. ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas.


2. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – Įvertina bendrą organizmo būklę, galimus uždegiminius ar kraujodaros sutrikimus.


3. Bendras šlapimo tyrimas – Padeda nustatyti inkstų pažeidimus ar baltymo atsiradimą šlapime.


4. Elektrokardiograma (EKG) – Vertina širdies veiklą ir galimus širdies raumens pakitimus dėl padidėjusio kraujospūdžio.


5. Kreatinino ir šlapalo tyrimai – Įvertina inkstų funkciją, kuri gali būti sutrikusi esant lėtinei hipertenzijai.


6. Kraujo lipidų profilis – Nustato cholesterolio ir trigliceridų kiekį, svarbu įvertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.


7. Gliukozės kiekis kraujyje – Svarbu, nes cukrinis diabetas dažnai pasireiškia kartu su hipertenzija.


8. Echokardiograma – Širdies echoskopija, leidžianti įvertinti širdies struktūrinius pakitimus, pvz., kairiojo skilvelio sustorėjimą.


9. Inkstų echoskopija ar kiti specializuoti tyrimai – Atliekami įtariant antrinę hipertenzijos formą.

1. Gyvensenos keitimas – Pirmas žingsnis gydant hipertenziją. Rekomenduojama mažinti druskos kiekį maiste, atsisakyti rūkymo ir alkoholio, maitintis sveikai (daug daržovių, vaisių, mažiau riebių ir perdirbtų produktų), palaikyti normalų kūno svorį, reguliariai mankštintis ir vengti streso.


2. Vaistinis gydymas – Jei kraujospūdis išlieka aukštas nepaisant gyvensenos pokyčių arba jei jis labai padidėjęs, skiriami vaistai. Dažniausiai vartojamos šios vaistų grupės: AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai (šlapimą varantys), beta adrenoblokatoriai.


3. Individualus gydymo parinkimas – Vaistai parenkami atsižvelgiant į kraujospūdžio lygį, gretutines ligas ir paciento toleravimą. Gydymas dažnai pradedamas vienu vaistu, o jei reikia – derinami keli.


4. Reguliarus stebėjimas – Svarbu nuolat matuoti kraujospūdį, lankytis pas gydytoją ir laikytis paskirto gydymo režimo. Tinkamai gydant, galima sumažinti komplikacijų riziką ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Arterinė hipertenzija gali sukelti daugybę rimtų komplikacijų, ypač jei ilgą laiką lieka nekontroliuojama.

Nuolat padidėjęs kraujospūdis stipriai apkrauna širdį, todėl gali išsivystyti kairiojo skilvelio hipertrofija, o vėliau – širdies nepakankamumas. Kraujagyslėse vystosi aterosklerozė, didinanti miokardo infarkto ir insulto riziką.

Pažeidžiamos ir inkstų kraujagyslės, todėl ilgainiui gali atsirasti lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Paveikiamos akių kraujagyslės, dėl ko blogėja regėjimas arba vystosi hipertenzinė retinopatija.

Negydoma hipertenzija taip pat didina staigios mirties, aneurizmų ir kraujagyslių plyšimo riziką.

Pirmiausia svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nes antsvoris ir nutukimas tiesiogiai didina kraujospūdį. Taip pat reikėtų mažinti druskos vartojimą, nes per didelis jos kiekis sulaiko skysčius organizme ir kelia spaudimą.

Subalansuota mityba, turtinga daržovėmis, vaisiais, grūdais ir sveikais riebalais, padeda reguliuoti kraujospūdį.

Ne mažiau svarbus yra reguliarus fizinis aktyvumas, bent 30 minučių daugumos savaitės dienų.

Būtina atsisakyti rūkymo, riboti alkoholio vartojimą, vengti streso ir užtikrinti kokybišką miegą. Reguliarus kraujospūdžio matavimas leidžia anksti pastebėti padidėjimo požymius ir imtis priemonių dar prieš išsivystant ligai.