Pirmąjį rudens mėnesį - jau 9-ios mirtys nuo COVID-19

2025-10-01

Sergamumas COVID-19 pradėjo kilti dar rugpjūčio pabaigoje, o per rugsėjo mėnesį pandemiją sukėlęs virusas nusinešė jau 9-ias gyvybes.

Nuo koronaviruso iš viso mirė 5 moterys ir 4 vyrai, vienam jų nebuvo net 30-ies metų. Vienas mirusysis priklausė 50–59 metų amžiaus grupei, kiti mirusieji buvo vyresni nei 60 metų. 5 mirusieji buvo Kauno miesto ir rajono gyventojai, po vieną – iš Panevėžio, Druskininkų, Molėtų, Prienų rajonų.

Sergamumas COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 39-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 22–28 d. siekė 1100 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę šis rodiklis buvo panašus – 1113 atvejai.

Sergamumas COVID-19, lyginant su dar ankstesnėmis savaitėmis, kiek sumažėjęs, bet kaip rodo oficialūs duomenys, kiek padaugėjo gripo atvejų. Tiesa, kaip pažymi specialistai, oficialiai skelbiami skaičiai tegali būti ledkalnio viršūnė, mat į statistiką patenka tik tie asmenys, kurie kreipėsi į gydytojus ir liga jiems buvo patvirtinta.

Didžiausias sergamumas šiuo metu fiksuojamas Vilniaus apskrityje – 1292 atvejai 100 tūkst. gyventojų, Kaune – 1119, Marijampolėje – 1063, Šiauliuose – 1060. Tuo metu mažiausiai atvejų fiksuota Telšių apskrityje – 824 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Jonavoje toliau fiksuojamas epideminis sergamumas – jis siekia 1555 atvejus 100 tūkst. gyventojų. NVSC aiškinimu, kai suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę, savivaldybėje rekomenduojama skelbti epidemiją.

Ar gali būti skelbiama epidemija?

„Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.).

Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybė meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į šį rodiklį situacija šioje savivaldybėse stebima išsamiau ir esant poreikiui NVSC glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis“, – nurodė įstaiga.

Kaip apsisaugoti nuo COVID-19 ir kitų plintančių ligų?

Portalas tv3.lt primena, kad šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius patarė, kaip elgtis jau pajutus simptomus.

NVSC specialistai akcentavo, kad viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių nuo sezoninio gripo išlieka skiepai. Jie padeda ne tik išvengti sunkių ligos formų ir komplikacijų, bet ir sumažina apsilankymų pas gydytojus, prarastų darbo dienų skaičių, antibiotikų vartojimo dažnį.

Sezoninė gripo vakcina nemokamai skiriama rizikos grupėms priklausantiems gyventojams – 65 metų ir vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant studentus, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nėščiosioms ir 2–7 metų vaikams.

Plačiau skaitykite: Skiepai nuo gripo: kas gali pasiskiepyti nemokamai?

Galimybė pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos yra visiems gyventojams nuo 6 mėn. amžiaus. Skiepytis labiausiai rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Visų pirma tai yra 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat – ir vaikams nuo 6 mėn. amžiaus).

Į rizikos grupę patenka ir asmenys, kuriems teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, gyvenantieji stacionariose socialinės globos įstaigose (taip pat – ir vaikų globos įstaigose); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).

Nuo COVID-19 ligos rekomenduojama skiepytis praėjus 6 mėn. po persirgimo šia liga ar pastarosios vakcinacijos.

Pažymima, kad saugantis gripo, ŪVKTI ir COVID-19, labai svarbu kruopščiai plauti rankas, stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, taip pat vengti sergančių (čiaudinčių, kosinčių) žmonių. Pajutus ligos simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), kreiptis į savo gydytoją.