Medikai praneša neraminančią žinią – gripas Lietuvą, kaip ir didžiąją Europos dalį, pasiekė beveik mėnesiu anksčiau nei įprastai. Pastaruoju metu sergamumas išaugo net tris kartus. Liga sparčiai plinta tarp mokyklinio amžiaus vaikų, jų tėvų ir artimųjų, o temperatūra neretai šoktelėja iki 40 laipsnių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę palyginti su prieš tai buvusia, sergamumas gripu šoktelėjo tris kartus – nuo 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, iki kone 1,5 tūkst. Visu mėnesiu anksčiau ne tik į Lietuvą, o ir į visą Europą atkeliavęs gripas, pasak specialistų, šiemet kitoks.
„Tas pakitimas didesnis nei įprastai kiekvienais metais, tie pokyčiai gali būti siejami su didesniu užkrečiamumu, su galimai sunkesniais atvejais rizikos grupės asmenų tarpe“, – aptarė situaciją NVSC atstovė Greta Gargasienė.
Į ligos patalą gripas pirmiausia guldo, o tada verčia ilgai atsigauti vaikus ir rizikos grupėje esančius žmones. „Tie atvejai nėra patys lengviausi, nes yra nemažai hospitalizuotų. Praėjusią savaitę iš visų hospitalizuotų buvo tik vaikai“, – praneša G. Gargasienė.
Sergamumo gripu pikas nepasiektas nė vienoje savivaldybėje. Ankstesniais metais pikas fiksuotas vasarį, šiemet specialistai prognozuoja sergamumo gripu kulminaciją sausį.
Nors kai kurios sostinės mokyklos jau siunčia prašymus pamokas leisti organizuoti nuotoliu, mat serga ištisos mokinių klasės ar mokytojai.
Gripo simptomai gali priminti bet kokią kitą vadinamą peršalimo ligą. Nors čia pat medikai paantrina, kad gripas kerta ūmiai. Ir skundai pasijutus blogiau ne visada būdingi peršalimo ligoms.
Šį sezoną medikai vis dažniau iš pacientų išgirsta nusiskundimus dėl pilvo skausmų. Nors paaiškėja, kad kamuoja gripas.
„Skausmas, viduriavimas būna, kartais pykinimas būna, kai žmonės apsigauna galvodami, kad kažką suvalgė, apsinuodijo“, – pasakoja šeimos gydytoja Rasa Venskutonienė.
„Kai kuriais atvejais ir didesnis karščiavimas, kai kuriais atvejais ir skausmingas kažkoks sindromas išreikštas“, – kolegę papildė Kauno ligoninės vaikų gydytojas Darius Varaškevičius.
Medikai įspėja, kad skiepas – vienas iš pagrindinių gynybos nuo gripo būdų. Ir nors nuo pačios ligos neapsaugo, bet simptomus ir ligos sudėtingumą – gerokai sušvelnina. Tad į poliklinikas ir ne tik jau skuba daugiau žmonių skiepytis. Vienus atveja baimė stipriai susirgti, kitus – namiškių raginimai.
Pakankamas imunitetas susidaro praėjus ~ 2 sav. po skiepo, tad skiepytis dabar tebėra tikslinga.
Primename, kad Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priskiriami gyventojai: 65 metų ir vyresni, sergantys lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, sveikatos mokslų studijų studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose, nėščiosios, 2–7 metų vaikai.
Skiepai yra laikomi patikimiausia gripo prevencijos priemone, tačiau svarbu laikytis ir kitų rekomendacijų, padedančių išvengti gripo bei kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, visų pirma, dažnai plauti rankas. O taip pat ir laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai vėdinti ir valyti patalpas, vengti didelių žmonių susibūrimo vietų ir/arba jose užsidėti apsauginę veido kaukę, stiprinti imunitetą.
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai