Kraujotaką gerinantys kompresiniai drabužiai bus kompensuojami

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad  Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė siūlymui į kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašą įtraukti poodinę kraujotaką gerinančius kompresinius drabužius.

Šias priemones nemokamai galės gauti pacientai, kuriems jos reikalingos limfedemos ar kitos edemos gydymui bei profilaktikai.

Poodinę cirkuliaciją skatinantys kompresiniai drabužiai bus pradėti kompensuoti sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymą.

Kokie kompresiniai drabužiai bus kompensuojami?

Į kompensuojamųjų priemonių sąrašą bus įtrauktos trys kompresinių drabužių rūšys: rankovė su bepiršte pirštine, kojinė iki šlaunies viršaus ir šortai.

Numatyta, kad vaikams kompresiniai drabužiai bus kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiesiems – kartą per dvejus metus. Jei paciento būklė keičiasi, pavyzdžiui, sumažėja ar padidėja tinimo apimtis, priemonė galės būti skiriama anksčiau, nes laiku parinktas tinkamas spaudimo laipsnis yra labai svarbus gydymo efektyvumui pasiekti.

Kada prireikia kompresinių drabužių?

Kompresiniai drabužiai padeda sumažinti audinių tinimą, gerina kraujo ir limfos apytaką, mažina skausmą bei uždegimą, todėl yra neatsiejama kompleksinio gydymo dalis po onkologinių ligų ar operacijų, kai sutrinka limfinės ar veninės sistemos veikla.

„Kompresiniai drabužiai reikšmingai gerina pacientų gyvenimo kokybę – padeda išvengti ligos progresavimo, palengvina kasdienius judesius ir leidžia greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tai labai svarbi pagalba žmonėms, kurie patiria lėtinį tinimą ar pooperacines komplikacijas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pasak jo, šių priemonių kompensavimas padės užtikrinti, kad reabilitacijos procesas būtų visavertis ir tęstinis. Iki šiol ne vienam pacientui tekdavo kompresinius drabužius įsigyti savo lėšomis, nors tai būtina gydymo dalis. Dabar šią finansinę naštą perims valstybė, todėl daugiau žmonių galės gauti visapusišką pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.