Siūloma studijas pabaigusius gydytojus įpareigoti tam tikrą laiką atidirbti regionuose

2025-10-07

Regionai jau kurį laiką susiduria su didele problema - į juose esančias sveikatos priežiūros įstaigas sunku pritraukti medikus. Valdantieji siūlo sprendimą - įsteigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.

Regionų savivaldybės ir dabar bando spręsti medikų trūkumo problemą siūlydamos dosnius įsikūrimo paketus, gerokai didesnius atlyginimus nei įstaigų senbuviams ar ir dirbantiems didesniuose miestuose. Nepaisant to, medikų trūkumi problema išlieka opi.

Kokie pokyčiai lauktų jaunų gydytojų?

Tai numatančias Medicinos praktikos įstatymo pataisas neseniai įregistravo Seimo vicepirmininkė, Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė kartu su savo frakcijos kolegomis, „valstiečiais“ ir „aušriečiais“.

Tikimasi, kad šie pakeitimai padės mažinti gydytojų specialistų trūkumą regionuose, taip pat užtikrins racionalesnį valstybės lėšų, skirtų medikų rengimui, naudojimą.

„Kadangi tragiškai trūksta medikų, ypač regionuose, kartu su Seimo narių grupe įregistravome įstatymo pataisas, kurios leis ne daugiau kaip 15 proc. padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tų specialybių gydytojams, kurių labiausiai trūksta.

Tačiau už tokią valstybės finansuojamą vietą rezidentas turės įsipareigojimą atidirbti tam tikrose įstaigose, kur trūksta specialistų. Tokių įstaigų sąrašą numatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Sveikatos apsaugos ministerija“, – komentuodama projektą Eltai sakė O. Leiputė.

Jos teigimu, planuojama kasmet įsteigti 20 papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, o iš viso per 3 metus – 60.

„Būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 10 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose, o moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo grįš ten dirbti. Todėl svarbu sukurti papildomų paskatų, kurios padėtų didinti norą po rezidentūros studijų vykti dirbti į regionus, kur trūksta specialistų“, – sako įstatymo pataisų iniciatoriai.

Ką apie planuojamą pertvarką mano jaunieji gydytojai?

Savo ruožtu patys jaunieji gydytojai į tokius siūlymus reagavo vienareikšmiškai ir tam nepritarė. Pasak jų, užuot sudarius geresnes sąlygas, sugalvota „įvesti sovietinį atidirbimą pagal paskyrimus“.

„Iš pirmo žvilgsnio siūlomas mechanizmas gal ir atrodytų kaip geras – valstybė sumokės už rezidentūrą su sąlyga, kad reikės atidirbti. Tačiau Europoje ir kitose šalyse apskritai nebėra taikoma tokia praktika, kad būtų mokamos rezidentūros studijos, kaip yra pas mus, kai dalį jos vietų finansuoja valstybė, o už dalį susimoka studentas.

Ten visos yra valstybės finansuojamos vietos, nes medikai vis tik ruošiami valstybei“, – portalui tv3.lt komentavo Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Panavienė.

Galimybė konkrečiam gydytojui gauti finansuojamą rezidentūros vietą sudarius trišalę sutartį su savivaldybe ir gydymo įstaiga bei įsipareigojant kažkiek metų joje atidirbti egzistuoja ir dabar. Pasak JGA, įstaigos, norėdamos pritraukti talentus, konkuruoja tarpusavyje siūlydamos geresnes sąlygas: trumpesnį atidirbimo laiką, lankstesnes sutarties sąlygas, papildomas finansines paskatas. Tuo metu esą siūlomas projektas šią konkurenciją visiškai panaikintų.

Be to, pašnekovės teigimu, ir dabar čia yra susiduriama su įvairiais niuansais. „Toks formatas tikrai egzistuoja – gydymo įstaigos, kurioms reikalingas konkretus specialistas, gali sudaryti sutartis ir apmokėti studijas. Tada susitariama individualiai, kiek metų dirbs ir kokiomis sąlygomis tas atidirbimas vyks.

Bet čia išlieka daug įvairių niuansų, kaip užtikrinti, kad tikrai nemažai metų būtų geros sąlygos tiek finansiškai, tiek darbo prasme. Yra labai aiški Europos jaunųjų gydytojų pozicija, kad negali būti jokio priverstinio darbo, privalomų atidirbimų, nes tai mažina motyvaciją, blogina darbo patirtį ir iš esmės skatina gydytojų emigraciją“, – komentavo ji.

Ar įpareigojimas atidirbti regione išspręstų problemą?

Pašnekovės manymu, tokie sumanymai tėra tik skylių kamšymas jaunais gydytojais užuot problemą sprendus kitais būdais.

„Manau, pirmiau užtektų to, kad atsirastų aiškus konkrečių gydymo įstaigų pasiūlymų dėl rezidentūros studijų finansavimo sąrašas, kad patys žmonės galėtų planuoti, pretenduoti į tas pozicijas. Apskritai turėtų būti aiškus specialistų planavimas į priekį, nes šiandien turime pakankamai senus STRATA duomenis dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo ir poreikio.

Ten yra daug trūkstamų rodiklių, nėra iki galo žinoma, kokia etatinė struktūra dirba, kiek licencijų turi vienas gydytojas. Tad reikėtų visų pirma išsiaiškinti, koks yra realus gydytojų trūkumas, kokiuose regionuose ir tada galima planuotis“, – kalbėjo A. Panavienė.

Pasak jos, apskritai kalbant apie pritraukimą į regionus ne atlyginimo dydis yra svarbiausias.

„Yra populiarus naratyvas, kad jauni medikai į regionus nevažiuoja. Bet išties matome, kad taip nėra, ypač su šeimos gydytojais, jie važiuoja, kraustosi čia gyventi su šeimomis. Iš esmės, kiek patraukli bus ta vieta, priklauso nuo darbo sąlygų ir aplinkos.

Ir užuot sistemiškai būtų žiūrima, kaip jas gerinti viešosiose įstaigose, ieškoma būdų kažkaip vis tiek priverstiniu būdu juos pritraukti. Nes jei darbo sąlygos netenkins, gydytojas kad ir atidirbs tuos 4–5 metus, ilgiau nepasiliks ir važiuos ten, kur geriau“, – kalbėjo JGA prezidentė.

Siūloma tvarka vadinama kompromisiniu variantu

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sutiko, kad darbo sąlygų gerinimas gydytojams, jų poreikio planavimas neabejotinai svarbus dalykas, tačiau nieko blogo nematė ir jei egzistuotų modelis, kai dalis rezidentų savanoriškai pasirinkę už finansuojamą rezidentūros vietą atidirbtų.

„Mano supratimu, šitoks modelis, kuris nėra toks radikalus, kaip siūlė gerbiamas kolega Antanas Matulas, kad atidirbti turėtų visi, kurie išsimokslino už valstybės lėšas, priimtinesnis ir būtų kaip kompromisinis ir teisingas variantas“, – konstatavo konservatorė.

Pasak jos, dabar yra taikoma labai daug pritraukimo būdų, tačiau paprastai gydytojams sudėtinga palikti didesnį miestą, nes čia jau būna įsitvirtinę.

„Neretu atveju periferijoje, jeigu kalbame apie darbo užmokestį, mokslus baigusiems gydytojams dirbti yra daug patraukliau negu didmiestyje. Problema yra ta, kad daugelis tų žmonių, specialistų turi susikūrę savo gyvenimą didesniuose miestuose ir į rajonus nuvažiuoja tik trumpam padirbėti, nors darbo užmokestis ten tikrai yra motyvuojantis.

Tai kaip dabar išspręsti šitą problemą ir kaip įmanoma paplanuoti kuo anksčiau, kol dar nėra susikurtas gyvenimas ir gerovė didmiestyje, asmuo neturi nusipirkęs būsto, vaikai nepradeda eiti į darželį, mokyklą. Tad jei būtų tik tam tikras rezidentūros vietų skaičius, kai po mokslų žmonės įsipareigotų atidirbti į konkretų rajoną, tokią idėją vertinu visai neblogai.

Nes prisitraukti žmones nuolatiniam darbui į rajonus, kas yra labai svarbu, nes atvažiuojančiųjų kartą ar kelis per mėnesį neužtenka, žmonės ten gyvena nuolat ir jiems reikia paslaugų“, – komentavo J. Sejonienė.

Ji teigė suprantanti jaunųjų gydytojų norą būti kaip įmanoma labiau nepriklausomiems, tačiau kartu svarstė, kaip tuomet yra su įsipareigojimu tėvynei, kuri finansavo ilgus metus trunkančius mokslus.

„Štai dabar kalbėjome ir su Lietuvos medicinos studentų asociacija vadovais, jie norėtų, kad valstybė jiems nupirktų medicininę aprangą, stetoskopus, kitas priemones. O paskui valstybė neturi jokio mechanizmo, kaip gauti paslaugą, kurios tuo metu reikia žmonėms. Suprantu jaunųjų gydytojų pasipriešinimą, bet toks modelis nėra prievartinis visiems, gydytojas gali aplikuoti į tą vietą, kur nėra jokio įsipareigojimo“, – kalbėjo parlamentarė.

J. Sejonienė pridūrė taip pat nematanti prieštaros, kad esą dabartinės trišalės sutartys su savivaldybe dėl finansavimo prarastų prasmę.

„Jie visiškai gali egzistuoti abu, be to, ir dabar trišalių sutarčių modelis neveikia idealiai, žinome ne vieną tokį atvejį, kurių tikriausiai yra daug, kai rezidentas sudaro sutartį su viena įstaiga, ji sumoka už jo rezidentūrą, o po to jį perperka kitą įstaiga“, – pastebėjo Seimo narė.

Kokių gydytojų regionuose trūksta labiausiai?

Kaip naujienų portalui tv3.lt yra komentavę rajono įstaigų vadovai, realybė tokia, kad regionuose veikiančių ligoninių vadovams pirštų suskaičiuoti trūkstamiems specialistams neužtenka.

„Konkurencija dėl specialistų didžiulė, ypač trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų – endokrinologų, kardiologų, anesteziologų-reanimatologų ir kt. Bet tą patį matome ir Vokietijoje, Norvegijoje. Ten juk važiuoja lietuvaičiai ir randa darbą, taigi medikų trūksta visur“, – prieš kurį klaiką komentavo Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas.

Žinoma, yra ne vienas pavyzdys, kai už gerą atlygį priviliojami paklausūs specialistai, pas kuriuos pacientai suplaukia iš įvairių Lietuvos kampelių.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo Lino Vitkaus pastebėjimu, ne vien atlyginimo dydis apsprendžia, ar jaunas žmogus atvyks darbuotis į regioną.

„Kuo dabar gali sudominti jaunąją kartą? Įvairove, galimybe daryti karjerą, kad tos paslaugos būtų kuo įvairesnės. O ankstesniųjų Vyriausybių pozicija buvo tokia, kad regionai per licencijas kaip tik negalėjo daug ko daryti, tai jaunam kolegai iškart yra mažesnis darbų spektras. Jei tai keisis ir regionai galės daryti daugiau, pavyzdžiui, tam tikras dienos chirurgijos paslaugas, tada spręsis ir jaunesniosios kartos susidomėjimas“, – vardijo Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro direktorius.

Įstatymo projekto iniciatorių duomenimis, projektui įgyvendinti papildomo lėšų poreikio 2025 metams nebus – lėšos medicinos rezidentūros studijų vietoms jau suplanuotos. Preliminariai planuojama, kad 2026 m. papildomoms medicinos rezidentūros vietoms reikės 840 tūkst. eurų, taip pat tokios pat sumos prireiktų ir 2027 metams.

Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. truks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų. Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 m. II pusmetį daugiausiai gydytojų trūko: Šiaulių regione – 75, Utenos regione – 44.