COVID-19

COVID-19 atsiradimo eiga prasideda užkrėtimui SARS-CoV-2 virusu per kvėpavimo takus.

Virusas patenka į organizmą, daugintis kvėpavimo takų ląstelėse, sukeldamas uždegimą. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.

Po to atsiranda įvairūs kvėpavimo takų pažeidimo simptomai, kurie gali progresuoti iki sunkios plaučių uždegimo stadijos.

Imuninės reakcijos ir viruso poveikis gali sukelti organizmo audinių pažeidimus bei komplikacijas.

Liga gali baigtis pasveikimu arba sunkiais kvėpavimo sutrikimais, reikalaujančiais intensyvios terapijos.

• Užkrėtimas SARS-CoV-2 virusu – pagrindinė COVID-19 priežastis.


• Oro lašelinė transmisija – virusas plinta per kosulį, čiaudulį ar kalbant užterštas lašeles.


• Kontaktas su užkrėstais paviršiais – liečiant užterštas vietas ir vėliau veidą.


• Imuninės sistemos silpnumas – padidina riziką užsikrėsti ir sunkiai sirgti.


• Artimas kontaktas su sergančiu asmeniu – didina užsikrėtimo tikimybę.


• Nesilaikymas prevencinių priemonių – netinkamas kaukių dėvėjimas, socialinio atstumo nesilaikymas.

• Karščiavimas


• Sausas kosulys


• Dusulys


• Nuovargis


• Raumenų skausmai


• Gerklės skausmas


• Sumažėjęs uoslės ir skonio pojūtis


• Galvos skausmas


• Šaltkrėtis


• Kvėpavimo sunkumai (sunkiuose atvejuose)


• Virškinimo sutrikimai, pvz., pykinimas ar viduriavimas (kartais)

1. PCR testas (polimerazės grandininė reakcija) – pagrindinis ir tiksliausias viruso genetinės medžiagos nustatymo testas.


2. Greitas antigenų testas – greitas viruso baltymų aptikimas, naudojamas pirminėje diagnostikoje.


3. Kraujo tyrimai – vertinami uždegimo rodikliai ir bendroji organizmo būklė.


4. Plaučių rentgenograma arba kompiuterinė tomografija (KT) – naudojami kvėpavimo takų pažeidimams įvertinti.


5. Oksimetrija – deguonies prisotinimo kraujyje matavimas.


6. Serologiniai tyrimai – antikūnų prieš SARS-CoV-2 nustatymas, vertinant imuninį atsaką.

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento būklės.

1. Lengvos formos – simptomų malšinimas namuose: poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, vaistai nuo karščiavimo ir skausmo.


2. Vidutinės ir sunkios formos – hospitalizacija, deguonies terapija, uždegimą mažinantys vaistai (gliukokortikoidai).


3. Antivirusiniai vaistai – skiriami tam tikrais atvejais, siekiant sumažinti viruso dauginimąsi.


4. Imunomoduliatoriai – naudojami sunkesnėms uždegiminėms reakcijoms slopinti.


5. Intensyvi terapija – kvėpavimo palaikymas ventiliatoriumi kritinės būklės pacientams.


6. Prevencija – vakcinacija ir profilaktinės priemonės siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką.

COVID-19 gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant plaučių uždegimą (pneumoniją), kuris gali progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą.

Liga gali sukelti ūminį kvėpavimo takų sindromą (ARDS), reikalaujantį intensyvios terapijos. Gali pasireikšti širdies komplikacijos, tokios kaip miokarditas, aritmijos ir širdies nepakankamumas.

Dažnos komplikacijos yra kraujagyslių trombozės, kurios gali sukelti insultą ar plaučių emboliją.

COVID-19 taip pat gali sukelti nervų sistemos sutrikimus, ilgalaikį nuovargį ir kitus vadinamuosius „ilgalaikius COVID“ simptomus.

Sunki liga gali lemti multiorganų nepakankamumą ir mirtį, ypač rizikos grupėse.

Norint išvengti COVID-19, svarbu laikytis kelių pagrindinių prevencijos priemonių. Reguliariai ir kruopščiai plauti rankas su muilu arba naudoti rankų dezinfekcinius skysčius. Laikytis socialinio atstumo, vengti artimo kontakto su sergančiais ar įtariamais užsikrėtusiais asmenimis.

Dėvėti apsaugines kaukes viešose vietose, ypač uždarose ir perpildytose patalpose.

Vengti didelių žmonių susibūrimų ir užtikrinti patalpų tinkamą vėdinimą. Laiku pasiskiepyti nuo COVID-19 pagal sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas.

Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną, neplautomis rankomis. Laiku gydyti kitas ligas ir stiprinti imuninę sistemą sveiku gyvenimo būdu.

Būti informuotam apie naujausias sveikatos rekomendacijas ir laikytis jas.