Abortas

1. Medikamentinis abortas – dažniausiai taikomas iki 9–12 nėštumo savaitės. Vartojami specialūs vaistai (pvz., mifepristonas ir misoprostolis), kurie sustabdo nėštumo vystymąsi ir sukelia gimdos susitraukimus bei vaisiaus pasišalinimą.


2. Chirurginis abortas – atliekamas gydymo įstaigoje, dažniausiai vakuuminės aspiracijos arba gimdos kiuretažo metodu. Vakuuminė aspiracija – gimdos turinys pašalinamas naudojant siurbimo sistemą; paprastai taikoma iki 12–14 nėštumo savaitės. Dilatacija ir kiuretažas (D&C) – gimdos kaklelis praplatinamas, o vidinis sluoksnis išgramdomas specialiais instrumentais; dažniau taikoma vėlesnėse nėštumo stadijose ar medicininiais tikslais po persileidimo.


3. Vėlyvojo nėštumo nutraukimo metodai – taikomi tik esant rimtoms medicininėms indikacijoms, pvz., dėl vaisiaus ar motinos sveikatos grėsmės, ir apima dilataciją bei evakuaciją (D&E) ar gimdymo skatinimą.

Visais atvejais metodą parenka gydytojas, įvertinęs medicinines indikacijas, nėštumo laiką ir moters pageidavimus.

• Medicininės priežastys – kai nėštumas kelia rimtą pavojų moters gyvybei ar sveikatai, arba nustatomi sunkūs vaisiaus raidos sutrikimai, nesuderinami su gyvybe ar lemiantys sunkią negalią.


• Socialinės priežastys – kai moteris ar šeima dėl finansinių, gyvenimo sąlygų, santykių ar kitų socialinių aplinkybių negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti.


• Teisinės priežastys – kai nėštumas yra išžaginimo, incesto ar kitų nusikalstamų veikų pasekmė.


• Asmeninis pasirinkimas – kai moteris nusprendžia nenorinti tęsti nėštumo dėl asmeninių planų, gyvenimo būdo ar kitų individualių aplinkybių.

Priežastys ir jų pagrįstumas priklauso nuo konkrečios šalies įstatymų bei medicinos praktikos standartų.

Abortas, kaip ir bet kuri medicininė intervencija, gali sukelti tam tikrų komplikacijų, kurių rizika priklauso nuo pasirinkto metodo, nėštumo trukmės, atlikimo sąlygų ir moters sveikatos būklės.

Galimos fizinės komplikacijos apima kraujavimą, kuris gali būti lengvas ir savaime praeinantis arba reikalaujantis medicininės pagalbos, infekciją dėl nepilnai pašalinto gimdos turinio ar nesilaikytos aseptikos, gimdos ar gimdos kaklelio pažeidimus chirurginių procedūrų metu, taip pat randinių audinių susidarymą gimdoje (Ashermano sindromą), galintį turėti įtakos vaisingumui.

Retais atvejais gali atsirasti nevaisingumas arba nėštumo komplikacijos ateityje.

Be fizinių pasekmių, kai kurios moterys patiria ir psichologinių komplikacijų, tokių kaip liūdesys, kaltės jausmas, depresijos ar nerimo simptomai.

Šių komplikacijų tikimybę mažina saugus, teisėtas ir mediciniškai prižiūrimas aborto atlikimas bei tinkama emocinė pagalba po procedūros.

Abortų galima išvengti daugiausia užtikrinant tinkamą nėštumo planavimą ir informuotumą apie kontracepcijos galimybes.

Svarbiausia yra reguliarus lytinis švietimas, suteikiantis žinių apie reprodukcinę sveikatą, vaisingumo ciklą ir apsisaugojimo metodus.

Efektyvus būdas – patikimos kontracepcijos priemonės, tokios kaip prezervatyvai, hormoninės tabletės, spiralės ar ilgalaikės implantinės priemonės, kurios parenkamos individualiai su sveikatos priežiūros specialisto pagalba.

Svarbu laiku planuoti nėštumą pagal asmenines ir šeimos galimybes bei sveikatos būklę, taip pat reguliariai lankytis pas ginekologą.

Prezervatyvų naudojimas suteikia dvigubą naudą – apsaugo nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų.

Taip pat reikėtų stiprinti partnerių tarpusavio komunikaciją ir priimti atsakingus sprendimus dėl lytinio gyvenimo.

Socialiniu lygmeniu abortų prevencijai svarbus medicininės pagalbos prieinamumas, psichologinė parama ir sąmoningumo didinimas apie šeimos planavimą.