Alergija uodams

Uodo įgėlimas sukelia svetimos baltyminės medžiagos (nuodų) patekimą į odą, kuris aktyvina organizmo imuninę sistemą. Imuninė sistema reaguoja gamindama antikūnus ir išskirdama histaminą bei kitas uždegimo medžiagas. Šios medžiagos sukelia odos kraujagyslių išsiplėtimą, paraudimą, patinimą ir niežėjimą.

Reakcija gali pasireikšti iš karto arba per kelias valandas po įgėlimo. Kartais imuninės reakcijos stiprumas didėja, ypač jei uodų įgėlimų būna daug arba jei žmogus yra linkęs į alergijas.

Uždegiminis procesas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, kol organizmas neutralizuoja svetimą medžiagą ir uždegimas sumažėja.

• Imuninės sistemos padidėjęs jautrumas uodų seilėse esančioms baltyminėms medžiagoms.


• Genetinė polinkis – alergijos dažniau pasireiškia asmenims, kurių šeimoje yra alerginių ligų.


• Pakartotinis kontaktas su uodų įgėlimais, kuris stiprina imuninę reakciją.


• Ankstesnės alerginės būklės – žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, astma ar alerginiu rinitu, dažniau linkę į alergiją uodams.


• Imuninės sistemos disbalansas – organizmo atsakas į svetimas medžiagas yra pernelyg stiprus ar netinkamas.


• Aplinkos veiksniai – didelė uodų koncentracija, drėgna ir šilta aplinka gali padidinti įgėlimų dažnį ir alergijos riziką.

• Paraudimas ir patinimas įgėlimo vietoje


• Intensyvus niežulys


• Nedideli raudoni išbėrimai aplink įgėlimo žymę


• Šiluma ir jautrumas odoje aplink įgėlimo vietą


• Kartais pūlinukai ar pūslės


• Dažnai odos sudirgimas trukęs ilgiau nei įprasta


• Retais atvejais – sisteminės reakcijos, pvz., dilgėlinė ar kvėpavimo sunkumai

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina odos pokyčius ir simptomus.


2. Alerginiai odos testai – skirti nustatyti specifinį jautrumą uodų seilėms ar kitiems alergenams.


3. Kraujo tyrimai (IgE tyrimas) – matuoja specifinių alerginių antikūnų kiekį organizme.


4. Historijos rinkimas (anamnezė) – vertinami įgėlimų dažnis, simptomų trukmė ir stiprumas.


5. Eliminaciniai testai – stebima, ar simptomai sumažėja vengiant uodų įgėlimų.


6. Atopinio profilio tyrimai – jei įtariamos kitos alerginės ligos.

Gydymas orientuotas į simptomų mažinimą ir uždegimo slopinimą.

1. Antihistamininiai vaistai – mažina niežėjimą ir paraudimą.


2. Kremų ar tepalų su kortikosteroidais – mažina odos uždegimą vietoje.


3. Šaldančios kompresijos – mažina patinimą ir ramina odą.


4. Priešuždegiminiai vaistai – skiriami sunkesniais atvejais.


5. Alergenų vengimas – svarbiausia prevencinė priemonė, įskaitant tinkamą apsaugą nuo uodų (tinklai, repelentai).


6. Imunoterapija – retais atvejais, kai alergija labai sunki ir pasikartojanti.


7. Simptomų stebėjimas ir gydytojo konsultacijos – siekiant koreguoti gydymą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Alergija uodams gali sukelti intensyvų odos niežėjimą ir uždegimą, kuris skatina vaiko kasymąsi, dėl ko gali atsirasti odos pažeidimai ir infekcijos.

Ilgalaikis uždegimas gali lemti randėjimą ar odos pigmentacijos pakitimus. Kai kuriems asmenims gali išsivystyti sunki alerginė reakcija – anafilaksija, nors tai yra reta.

Dažnos pasikartojančios alerginės reakcijos gali sumažinti gyvenimo kokybę dėl nuolatinio diskomforto ir miego sutrikimų. Negydoma alergija gali komplikuotis bendra organizmo imunine disfunkcija.

Alergijos uodams prevencijai svarbu sumažinti kontakto su uodais riziką. Rekomenduojama naudoti apsauginius uodų tinklus langams ir lovoms, dėvėti ilgas drabužių rankoves ir kelnes, ypač vakare bei ryte, kai uodai aktyviausi.

Naudoti repelentus ir kitus priemones, atbaidančias uodus. Svarbu vengti stovinčio vandens ir kitų vietų, kur dauginasi uodai. Palaikyti tinkamą namų ir aplinkos higieną.

Jei yra polinkis į alergijas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl papildomų priemonių ir galimos imunoterapijos.

Laiku pradėta profilaktika sumažina alergijos riziką ir padeda išvengti nemalonių simptomų.