Alveolitas

Alveolito atsiradimas prasideda nuo alveolių uždegimo, kurį sukelia įvairūs dirgikliai ar imuninės reakcijos. Pradiniame etape alveolių sienelės tampa patinusios, kaupiasi skysčiai ir uždegiminės ląstelės, trukdančios efektyviai dujų apykaitai.

Jei uždegimas tęsiasi, gali prasidėti plaučių audinių fibrozė – alveolių sienelių randėjimas, kuris mažina plaučių lankstumą ir funkcionalumą.

Lėtinis uždegimas lemia alveolių sunaikinimą ir plaučių audinio struktūros pokyčius, kurie ilgainiui sukelia kvėpavimo nepakankamumą.

Liga gali vystytis palaipsniui arba ūmiai, priklausomai nuo priežasties ir paciento imuninės sistemos atsako. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali pristabdyti ligos progresavimą ir pagerinti paciento būklę.

• Imuninės sistemos reakcija į kvėpavimo takais patekusias svetimas daleles ar antigenus.


• Profesinė ekspozicija – ilgalaikis kontaktas su organinėmis dulkėmis, grybais, pelėsiais, chemikalais.


• Infekcijos – bakterinės, virusinės ar grybelinės plaučių infekcijos.


• Autoimuninės ligos – organizmo imuninė sistema atakuoja savo plaučių audinius.


• Alerginės reakcijos – padidėjęs jautrumas tam tikriems alergenams ore.


• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės yra labiau linkę į uždegiminius plaučių pakitimus.


• Kitos ligos – pvz., gastroezofaginis refliuksas, galintis sukelti alveolių dirginimą.

• Dusulys, ypač fizinio krūvio metu


• Sausas, varginantis kosulys


• Nuovargis ir bendras silpnumas


• Krūtinės skausmas ar spaudimas


• Švokštimas ar pasunkėjęs kvėpavimas


• Karščiavimas (kartais)


• Svorio kritimas ir apetito stoka lėtiniuose atvejuose


• Kvėpavimo nepakankamumas pažengusiose stadijose

1. Krūtinės ląstos rentgenograma – pradinė plaučių būklės įvertinimo priemonė.


2. Kompiuterinė tomografija (KT) – detalesnis plaučių audinių pakitimų įvertinimas.


3. Kraujo tyrimai – uždegimo žymenų, autoantikūnų ir imuninių parametrų nustatymas.


4. Plaučių funkcijos tyrimai – vertina kvėpavimo efektyvumą ir plaučių lankstumą.


5. Bronchoalveolinė plovimo procedūra (BAL) – skysčio iš plaučių paėmimas uždegiminių ląstelių analizei.


6. Plaučių biopsija – atliekama, jei reikia tikslinti diagnozę ar įvertinti ligos pobūdį.


7. Imunologiniai tyrimai – siekiant nustatyti alerginius ar autoimuninius veiksnius.


8. Kultūros ir mikroskopiniai tyrimai – infekcijų diagnozei atmesti arba patvirtinti.

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties, sunkumo ir eigos formos.

1. Dirgiklių vengimas – svarbiausia pašalinti arba sumažinti kontaktą su alergenais ar dirgikliais.


2. Kortikosteroidai – dažniausiai skiriami uždegimui slopinti ir imuninės reakcijos mažinimui.


3. Imunosupresantai – naudojami, jei kortikosteroidai nepakankamai veiksmingi arba liga yra sunkesnė.


4. Kitos medikamentinės priemonės – vaistai kvėpavimo funkcijai palaikyti ir simptomų mažinimui.


5. Kvėpavimo terapija ir kineziterapija – gerina plaučių funkciją ir kvėpavimo takų valymą.


6. Oksigenoterapija – skiriama, jei kvėpavimo nepakankamumas yra sunkus.


7. Stebėjimas ir reguliari kontrolė – būtina vertinti ligos eigą ir koreguoti gydymą.

Alveolitas gali sukelti plaučių fibrozę – randinį plaučių audinio sustorėjimą, kuris sumažina plaučių lankstumą ir kvėpavimo efektyvumą.

Gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio sumažėja deguonies kiekis kraujyje ir pablogėja bendroji paciento būklė.

Liga gali komplikuotis lėtiniu uždegimu, kuris skatina tolimesnį audinių pažeidimą ir funkcinį sutrikimą.

Kartais alveolitas sukelia plaučių hipertenziją, kuri dar labiau apsunkina kvėpavimą.

Ilgainiui pacientai gali patirti gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias intensyvios medicininės pagalbos. 

Norint išvengti alveolito, svarbu riboti kontaktą su žinomais dirgikliais ir alergenais, ypač darbo ar gyvenamosios aplinkos sąlygomis.

Rekomenduojama naudoti apsaugos priemones – kaukes, ventiliaciją ir kitą asmeninę apsaugą, jei dirbate su dulkėmis, cheminėmis medžiagomis ar pelėsiu.

Laiku diagnozuoti ir gydyti infekcines bei autoimunines ligas, kurios gali sukelti alveolitą.

Reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti rekomenduojamus tyrimus, ypač jei yra padidėjusi rizika.

Rūpintis bendra sveikata, stiprinti imuninę sistemą sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir streso valdymu. Vengti rūkymo ir kitų plaučius dirginančių veiksnių.

Ankstyva prevencija ir sąmoningumas padeda sumažinti alveolito riziką.