Aplastinė anemija

Aplastinės anemijos atsiradimo eiga vystosi palaipsniui arba ūmiai, priklausomai nuo priežasčių ir individualaus paciento:

1. Kaulų čiulpų pažeidimas – įvairūs veiksniai (tokie kaip cheminės medžiagos, radiacija, virusinės infekcijos ar autoimuniniai procesai) sukelia kaulų čiulpų ląstelių sunaikinimą arba funkcijos sutrikimą.


2. Kraujo ląstelių gamybos sumažėjimas – pažeidus kaulų čiulpus, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, leukocitų ir trombocitų gamyba.


3. Kraujo ląstelių kiekio kritimas – dėl nepakankamos gamybos mažėja kraujo ląstelių skaičius kraujyje, o tai lemia anemiją, padidėjusią infekcijų riziką ir kraujavimo problemas.


4. Organizmo funkcijų sutrikimai – sumažėjęs deguonies tiekimas audiniams, silpna imuninė apsauga ir kraujavimo tendencijos pradeda paveikti paciento būklę.


5. Progresavimas arba stabilizacija – liga gali greitai progresuoti arba išlikti lėtinė su kintančiu sunkumo laipsniu, priklausomai nuo gydymo ir ligos priežasties.

• Autoimuniniai procesai – organizmo imuninė sistema klaidingai puola savo kaulų čiulpų ląsteles ir naikina jas.


• Cheminės medžiagos ir toksinai – ilgalaikis kontaktas su tam tikrais cheminiais junginiais, tokiais kaip benzenas ar kai kurie vaistai, gali pažeisti kaulų čiulpus.


• Radiacija ir cheminis gydymas – spindulinė terapija arba chemoterapija, naudojama vėžio gydymui, gali sunaikinti dalį kaulų čiulpų ląstelių.


• Virusinės infekcijos – kai kurios virusinės infekcijos (pvz., Epstein-Barr virusas, hepatitas, HIV) gali sukelti kaulų čiulpų slopinimą.


• Įgimtos genetinės mutacijos – retais atvejais liga gali būti paveldima dėl genetinių defektų, pavyzdžiui, Fanconi anemijos.


• Nežinomos priežastys – dalyje atvejų aplastinė anemija vystosi be aiškios priežasties (idiopatinė forma).

Šie veiksniai lemia kaulų čiulpų funkcijos sutrikimą ir kraujo ląstelių gamybos sumažėjimą, sukeldami aplastinę anemiją.

• Silpnumas ir nuovargis


• Dusulys


• Dažnos infekcijos


• Kraujavimas ir mėlynės


• Galvos svaigimas ir blyškumas

1. Kraujo tyrimas – bendras kraujo tyrimas parodo sumažėjusį raudonųjų kraujo kūnelių, leukocitų ir trombocitų kiekį.


2. Kaulų čiulpų biopsija – imamas mėginys iš kaulų čiulpų, siekiant įvertinti ląstelių gamybos būklę.


3. Kraujo chemijos tyrimai – vertinama bendroji sveikatos būklė ir organų funkcijos.


4. Infekcijų tyrimai – nustatomi galimi virusiniai sukėlėjai.


5. Imunologiniai tyrimai – tiriami autoimuniniai procesai, jei įtariama imuninė aplastinė anemija.

1. Kraujo perpylimas – skiriamas anemijos ar trombocitopenijos simptomams palengvinti.


2. Imunosupresinė terapija – naudojama autoimuninėms formoms gydyti, slopina organizmo imuninį atsaką, kuris naikina kaulų čiulpų ląsteles.


3. Kaulų čiulpų transplantacija – efektyviausias gydymas, ypač jauniems pacientams, kai galima rasti tinkamą donorių.


4. Antibiotikai ir infekcijų kontrolė – gydomi atsiradę infekciniai procesai, nes pacientai yra imlūs dėl sumažėjusio leukocitų kiekio.


5. Simptominis gydymas – skausmo malšinimas, priežiūra ligoninėje sunkiais atvejais.

Gydymas pritaikomas individualiai ir dažnai reikalauja ilgo stebėjimo bei kompleksinės priežiūros.

Aplastinė anemija gali sukelti rimtų kraujo gamybos sutrikimų pasekmių, kurios stipriai veikia paciento sveikatą.

Pirmiausia, sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis lemia sunkią anemiją, dėl kurios vystosi ilgalaikis silpnumas, nuovargis ir deguonies trūkumas audiniuose.

Mažas leukocitų kiekis padidina infekcijų riziką, nes imuninė sistema tampa nepakankamai efektyvi kovoti su bakterijomis, virusais ar kitais patogenais, todėl gali vystytis lėtinės ar sunkių infekcijų formos.

Trombocitų trūkumas sukelia kraujavimo sutrikimus, tokius kaip dažnas kraujavimas iš nosies, dantenų, mėlynės ant odos, o sunkiais atvejais – gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą.

Be to, dėl nuolatinio kraujo ląstelių trūkumo ir gydymo poveikio gali atsirasti organų nepakankamumas, ypač širdies, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai.

Aplastinės anemijos išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti riziką laikantis kelių svarbių prevencijos priemonių.

Pirmiausia svarbu vengti cheminių ir toksinių medžiagų poveikio, tokių kaip benzenas, tam tikri vaistai ir chemoterapiniai preparatai, kurie gali pažeisti kaulų čiulpus.

Svarbu laikytis darbo saugos taisyklių, ypač dirbant su pavojingomis medžiagomis, ir naudoti tinkamas apsaugos priemones.

Reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra paveldima polinkis ar ankstesni kaulų čiulpų pažeidimai, padeda anksti nustatyti ligą ar jos požymius.

Siekti stiprinti imuninę sistemą per sveiką gyvenimo būdą – subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, pakankamą poilsį ir streso valdymą.

Vengti infekcijų, kurios gali prisidėti prie kaulų čiulpų pažeidimo, laikantis higienos ir vakcinuojantis pagal rekomendacijas.