Ašarų aparato ligos

1. Ašarų liaukų veiklos sutrikimas – gaminama per mažai arba per daug ašarų.


2. Ašarų kanalėlių ar latakų pažeidimas – sutrinka ašarų nutekėjimas į nosies ertmę.


3. Ašarų kaupimasis akyje – susidaro sąlygos dirginimui ar infekcijai.


4. Uždegimo ar kitų komplikacijų vystymasis – ligos eiga progresuoja, atsiranda papildomų pažeidimų akies srityje.

• Įgimti defektai – ašarų latakų ar kanalėlių vystymosi sutrikimai.


• Uždegiminiai procesai – infekcijos ar lėtiniai uždegimai, pažeidžiantys ašarų aparatą.


• Amžiaus pokyčiai – natūralūs senėjimo procesai, silpninantys ašarų sistemos funkciją.


• Traumos ir operacijų pasekmės – mechaniniai pažeidimai ar randai.


• Navikai ar kitos ligos – spaudžiantys ar užblokuojantys ašarų nutekėjimo takus.

• Padidėjęs ašarojimas arba nuolatinės ašaros akyse.


• Sausumo pojūtis ir nepakankamas akies drėkinimas.


• Akies dirginimas ar perštėjimas.


• Skausmas ar spaudimo jausmas akių srityje.


• Paraudimas aplink akis ar prie vidinio akies kampo.


• Išskyros iš akies, kartais gleivinės ar pūlingos.

1. Oftalmologinė apžiūra – įvertinama akies būklė, paraudimas, išskyros, ašarų kiekis.


2. Ašarų latakų praplovimas – padeda nustatyti, ar latakai praeinami.


3. Dakrioskintigrafija – radioizotopinis tyrimas, rodantis ašarų nutekėjimo eigą.


4. Dakriko-cistografija – kontrastinis rentgeno tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti užsikimšimo vietą.


5. Šliucherio testas (ašarų mėginys) – vertinama ašarų gamyba, nustatomas sausų akių sindromas.

1. Dirbtinės ašaros – naudojamos esant sausoms akims ir nepakankamai ašarų gamybai.


2. Vaistai – antibakteriniai ar priešuždegiminiai lašai bei tepalai, jei liga susijusi su infekcija ar uždegimu.


3. Ašarų latakų praplovimas ar sondavimas – taikomas, kai latakai užsikimšę ar susiaurėję.


4. Chirurginis gydymas – atliekama dakriocistorinostomija ar kitos operacijos, atkuriant ašarų nutekėjimą.


5. Papildomos priemonės – aplinkos drėkinimas, apsauga nuo dirgiklių, tinkama akių higiena.

Ašarų aparato ligos, jei negydomos, gali sukelti įvairių komplikacijų.

Dėl nuolatinio ašarų užsistovėjimo gali išsivystyti dakriocistitas – ašarų maišelio uždegimas, sukeliantis pūlingas išskyras.

Ilgalaikiai uždegiminiai procesai gali pereiti į lėtinį dakriocistitą, sukeliantį dažnus atkryčius.

Užsikimšus latakams, padidėja rizika vystytis akies junginės ar ragenos uždegimams, nes akys tampa mažiau apsaugotos.

Sunkesniais atvejais gali formuotis abscesai ar net plisti infekcija į aplinkinius audinius.

Ašarų aparato ligų galima išvengti laikantis paprastų profilaktikos priemonių.

Labai svarbu rūpintis akių higiena – neliesti akių nešvariomis rankomis, naudoti tik švarius rankšluosčius.

Reikia saugoti akis nuo dulkių, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių, ypač dirbant rizikingoje aplinkoje.

Didelę reikšmę turi infekcijų prevencija – laiku gydyti akių uždegimus, kad jie neplistų į ašarų aparatą.

Taip pat patariama stiprinti imunitetą ir pasirūpinti bendra sveikata, nes nusilpęs organizmas jautresnis uždegimams.

Jei atsiranda akių problemų, svarbu nedelsti ir kreiptis į oftalmologą, kad liga būtų nustatyta anksti.