Astigmatizmas

Astigmatizmas išsivysto, kai akies ragena arba rečiau – lęšiukas – turi netaisyklingą, ne sferinę formą. Vietoje to, kad paviršius būtų tolygiai išgaubtas (kaip kamuolys), jis tampa labiau ovalus arba netolygus (kaip amerikietiškas futbolo kamuolys). Dėl to šviesos spinduliai, patenkantys į akį, lūžta skirtingais kampais ir nesusitelkia viename taške tinklainėje.

Astigmatizmas gali būti įgimtas ir pasireikšti nuo ankstyvo amžiaus, arba išsivystyti bėgant laikui, esant tam tikriems akies struktūros pokyčiams. Eiga gali būti stabili arba kisti, priklausomai nuo individualių akių savybių, amžiaus ar kitų veiksnių.

Astigmatizmas atsiranda dėl netaisyklingos akies ragenos arba lęšiuko formos, kai jų paviršius nėra tolygiai išgaubtas. Dėl to šviesos spinduliai lūžta netolygiai ir nesusitelkia viename taške tinklainėje, todėl vaizdas tampa iškraipytas ar neryškus.

Pagrindinės priežastys:

1. Įgimta ragenos forma – dažniausia priežastis, kai netaisyklinga forma yra nuo gimimo.


2. Paveldimumas – astigmatizmas gali būti paveldimas iš tėvų.


3. Akių traumos ar operacijos – gali pakeisti ragenos struktūrą ir sukelti astigmatizmą.


4. Ragenos ligos – tokios kaip keratokonas (ragenos plonėjimas ir išsigaubimas) gali sukelti ar sustiprinti astigmatizmą.


5. Ilgalaikis akių spaudimas – labai retais atvejais astigmatizmą gali lemti mechaninis poveikis akiai (pvz., stiprus trynimas).

Daugeliu atvejų astigmatizmas yra įgimtas ir pastebimas ankstyvame amžiuje.

• Neryškus arba iškraipytas matymas – tiek žiūrint į arti esančius, tiek į tolimus objektus.


• Akių įtampa – ilgai žiūrint į ekranus ar skaitant, akys greitai pavargsta.


• Galvos skausmai – ypač po ilgesnio darbo reikalaujančio regėjimo koncentracijos.


• Sunkumai fokusuojant vaizdą – gali būti sunku aiškiai matyti linijas, raides ar kontūrus.


• Dažnas žvilgsnio plūduriavimas ar „merkimas“ – norint geriau sufokusuoti vaizdą, žmogus dažnai primerkia akis.


• Sunku matyti naktį – ypač vairuojant, kai šviesos šaltiniai atrodo išsisklaidę ar išplaukę.

Simptomų stiprumas priklauso nuo astigmatizmo laipsnio. Lengvas astigmatizmas gali būti nepastebimas, o stipresnis – aiškiai trukdo kasdieniam gyvenimui.

1. Regėjimo aštrumo patikrinimas (optotipo testas) – pacientas skaito raides ar simbolius iš skirtingų atstumų. Tai padeda nustatyti, ar regėjimas yra neryškus.


2. Refrakcijos tyrimas – naudojami specialūs lęšiai, kad būtų nustatyta, kaip šviesa lūžta akyje. Atliekamas rankiniu (foropteriu) arba automatiniu refraktometru.


3. Keratometrija – matuojamas ragenos išlinkis (kreivumas), kad būtų įvertinta, ar jos forma netaisyklinga.


4. Topografija (ragenos žemėlapis) – detaliai įvertinamas visos ragenos paviršius, padedantis tiksliai nustatyti astigmatizmo tipą ir stiprumą.


5. Skiaskopija (šešėlio testas) – dažniausiai taikomas vaikams; objektyvus refrakcijos nustatymo metodas be paciento aktyvaus dalyvavimo.

1. Akiniai – tai dažniausiai taikomas ir paprasčiausias gydymo būdas. Naudojami specialūs cilindriniai lęšiai, kurie kompensuoja ragenos ar lęšiuko netolygų išlinkimą ir leidžia šviesai tinkamai fokusuotis tinklainėje.


2. Kontaktiniai lęšiai – koreguoja regėjimą tiesiogiai ant akies paviršiaus. Yra specialūs toriniai lęšiai, skirti būtent astigmatizmui koreguoti. Kai kuriais atvejais gali būti naudojami standūs dujoms laidūs (RGP) lęšiai.


3. Refrakcinė akių chirurgija – lazerinės procedūros, tokios kaip LASIK, PRK ar LASEK, keičia ragenos formą, kad ji teisingai laužytų šviesą. Šis gydymas dažniausiai taikomas suaugusiesiems, kurių regėjimas jau stabilus.


4. Intraokuliniai lęšiai – kai kuriais atvejais, ypač po kataraktos operacijos, į akį įdedami specialūs dirbtiniai lęšiai, kurie koreguoja astigmatizmą.

• Regėjimo pablogėjimas – be tinkamos korekcijos vaizdas ilgainiui išlieka neryškus, o tai gali paveikti kasdienę veiklą (skaitymą, vairavimą, darbą kompiuteriu).


• Akių nuovargis – dėl nuolatinio akių įtempimo stengiantis sufokusuoti vaizdą, ypač ilgai dirbant iš arti.


• Galvos skausmai – dažni dėl akių pervargimo, ypač po ilgesnio skaitymo ar darbo ekrane.


• Sumažėjęs mokymosi ar darbo efektyvumas – vaikams tai gali pasireikšti dėmesio stoka ar skaitymo sunkumais, o suaugusiesiems – prastesniu darbingumu.


• Žvairumo rizika (vaikystėje) – jei astigmatizmas nediagnozuojamas ir nekoreguojamas, gali išsivystyti žvairumas ar ambliopija (tinginė akis).


• Emocinė įtampa – nuolatinis diskomfortas dėl neaiškaus matymo gali lemti ir psichologinį nuovargį ar dirglumą.


• Tinkamai koreguojant astigmatizmą (akiniais, lęšiais ar chirurginiu būdu), šių komplikacijų galima išvengti.

• Reguliariai tikrintis akis – ypač vaikystėje ir paauglystėje, kad būtų anksti pastebėti regėjimo sutrikimai.


• Vengti akių traumų – saugoti akis nuo sužalojimų sportuojant ar dirbant pavojingomis sąlygomis.


• Nevarginti akių – laikytis darbo kompiuteriu higienos: daryti pertraukas, laikyti tinkamą atstumą, naudoti tinkamą apšvietimą.


• Netrinti akių – ypač stipriai ar nuolat, nes tai gali paveikti ragenos formą ir sukelti struktūrinius pakitimus (pvz., keratokoną).


• Riboti ekranų naudojimą vaikams – skatinti regėjimo poilsį ir veiklas lauke, kurios padeda vystytis sveikam regėjimui.


• Sveika gyvensena – visavertė mityba, pakankamas poilsis ir akių apsauga nuo UV spindulių padeda išlaikyti gerą bendrą akių būklę.

Nors įgimto astigmatizmo išvengti negalima, šios priemonės padeda išlaikyti regėjimo stabilumą ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.