Ausies svetimkūniai

• Vaikų smalsumas – ausin įdedami smulkūs daiktai žaidžiant.


• Atsitiktinis patekimas – įkrenta dulkės, medžio ar metalo drožlės.


• Gyvi organizmai – vabzdžiai ar kiti smulkūs gyviai įlenda į ausį.


• Neatsargūs veiksmai – netinkamas ausų valymas ar krapštymas.

• Diskomforto ar pilnumo jausmas ausyje.


• Skausmas arba maudimas.


• Klausos susilpnėjimas ar užgulimo pojūtis.


• Spengimas ausyje.


• Išskyros iš ausies (kartais su kraujo priemaiša).


• Nemalonus kvapas, jei svetimkūnis užsibūna ilgiau.


• Triukšmas ar judėjimo pojūtis, jei į ausį pateko vabzdys.

1. Otoskopija – pagrindinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti ausies landą ir pamatyti svetimkūnį.


2. Mikroskopinė ausies apžiūra – naudojama tikslesniam įvertinimui, ypač jei svetimkūnis giliai.


3. Audiometrija arba klausos tyrimai – atliekami, jei yra klausos susilpnėjimas.


4. Vaizdiniai tyrimai (rentgenas, KT) – taikomi retai, tik jei svetimkūnis nepastebimas apžiūros metu arba įtariamos komplikacijos.

Esant ausies svetimkūniui, gydymas visada priklauso nuo svetimkūnio pobūdžio ir jo vietos, bet pagrindinis tikslas yra saugiai pašalinti objektą. Dažniausiai taikomi šie metodai:

1. Instrumentinis pašalinimas – svetimkūnis ištraukiamas specialiais instrumentais (kabliuku, žnyplutėmis ar siurbtuku).


2. Ausies praplovimas – naudojamas, jei svetimkūnis nėra aštrus ar patinęs ir gali būti išskalautas vandeniu.


3. Cheminis ar mechaninis imobilizavimas – jei ausyje yra vabzdys, jis pirmiausia užpilamas aliejumi ar kitu skysčiu, kad nustotų judėti, o tada pašalinamas.


4. Chirurginis gydymas – taikomas labai retai, tik jei svetimkūnis įstrigęs giliai arba sukėlė komplikacijų.

Ausies svetimkūniai, jei laiku nepašalinami arba netinkamai šalinami, gali sukelti įvairių komplikacijų.

Dažniausios yra išorinės ausies kanalo pažeidimai ir skausmingi uždegimai.

Svetimkūnis gali sužaloti būgnelį ir sukelti būgnelio perforaciją, dėl kurios pablogėja klausa.

Ilgiau užsibuvęs objektas gali lemti lėtinį ausies uždegimą su pūlingomis išskyromis ir nemaloniu kvapu.

Rečiau pasitaiko vidurinės ausies pažeidimai, galintys sukelti ilgalaikį klausos sutrikimą ar net rimtesnes infekcijas.

Ausies svetimkūnių galima išvengti laikantis kelių paprastų taisyklių.

Svarbiausia – nemėginti kišti daiktų į ausis, net ir ausų krapštukų ar aštrių priemonių, nes tai gali ne tik palikti svetimkūnį, bet ir pažeisti ausį.

Vaikus reikėtų prižiūrėti žaidimo metu, kad jie į ausis nekištų smulkių objektų, pvz., karoliukų, sagų ar maisto gabalėlių.

Dirbant aplinkoje, kur yra dulkių, drožlių ar kitų smulkių dalelių, pravartu naudoti apsaugines priemones – ausų kištukus ar ausines.

Taip pat svarbu ugdyti higienos ir saugumo įpročius nuo vaikystės, kad būtų išvengta tokių situacijų.