Bakterinis gingivitas

Bakterinio gingivito atsiradimo eiga vyksta keliais etapais.

Pirmiausia ant dantų paviršiaus pradeda formuotis bakterinės apnašos, kuriose dauginasi mikroorganizmai.

Jei jos nėra reguliariai pašalinamos, apnašos sukietėja ir virsta dantų akmenimis, kurie dar labiau dirgina dantenas.

Dėl nuolatinio dirginimo dantenų audiniai pradeda reaguoti – išsivysto uždegiminė reakcija, kuri paveikia dantenų kraujotaką ir audinių struktūrą.

Šis procesas palaipsniui sukelia dantenų pakitimus, būdingus bakteriniam gingivitui.

• Nepakankama burnos higiena – nepakankamai dažnas ar netinkamas dantų valymas.


• Bakterinių apnašų kaupimasis – mikroorganizmų dauginimasis ant dantų paviršiaus.


• Dantų akmenų susidarymas – sukietėjusios apnašos dirgina dantenas.


• Netaisyklingas dantų išsidėstymas ar nekokybiškos plombos – sudaro sąlygas apnašoms kauptis.


• Susilpnėjęs imunitetas – organizmas sunkiau kovoja su bakterijomis.


• Hormoniniai pokyčiai – paauglystėje, nėštumo metu ar kitais periodais dantenos tampa jautresnės.

• Dantenų paraudimas aplink dantis.


• Dantenų patinimas ir jautrumas.


• Kraujavimas valantis dantis ar valgant kietesnį maistą.


• Blogas burnos kvapas.


• Apnašų ar akmenų susikaupimas ties dantenų linija.


• Diskomfortas ar maudimas dantenose.

1. Klinikinė burnos apžiūra – vertinama dantenų spalva, patinimas, kraujavimas.


2. Periodontologinis zondavimas – specialiu zondu matuojamas dantenų kišenių gylis.


3. Apnašų ir akmenų įvertinimas – nustatomas jų kiekis ir pasiskirstymas ant dantų.


4. Rentgenograma – gali būti atliekama siekiant įvertinti kaulo būklę, ypač jei įtariama ligos progresija.

1. Profesionali burnos higiena – odontologo atliekamas apnašų ir dantų akmenų nuvalymas.


2. Kasdienė burnos higiena – taisyklingas dantų valymas šepetėliu ir tarpdančių siūlu, skalavimas antibakteriniais skysčiais.


3. Antibakterinės priemonės – specialūs skalavimo skysčiai ar geliai su chlorheksidinu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis.


4. Periodontologinis gydymas – esant pažengusiam atvejui, gali būti reikalingas giluminis dantenų kišenių valymas.


5. Rizikos veiksnių mažinimas – taisyklingos plombos, ortodontinis gydymas, rūkymo atsisakymas.

Bakterinis gingivitas, jei laiku negydomas, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Dažniausia yra periodontitas, kai uždegimas plinta giliau į dantenų audinius ir kaulą. Ilgainiui tai gali lemti dantų paslankumą ir net dantų netekimą.

Nuolatinis uždegimas gali sukelti dantenų recesiją, kai dantenos atsitraukia ir atidengia dantų šaknis.

Be to, burnoje esančios bakterijos gali patekti į kraujotaką ir prisidėti prie sisteminių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai ar cukrinio diabeto komplikacijos.

Bakterinio gingivito galima išvengti laikantis tinkamos burnos higienos ir profilaktikos.

Svarbiausia yra reguliariai valyti dantis šepetėliu bent du kartus per dieną ir naudoti tarpdančių siūlą, kad būtų pašalintos apnašos tarp dantų.

Rekomenduojama skalauti burną antibakteriniais skysčiais, ypač jei dantenos linkusios kraujuoti.

Labai svarbu reguliariai lankytis pas odontologą profesionaliai burnos higienai ir profilaktinei apžiūrai.

Vengiant rūkymo ir nesveikos mitybos, galima dar labiau sumažinti gingivito riziką.