Chondropatija

1. Mikroskopiniai pokyčiai – kremzlės audinyje pradeda kisti struktūra, mažėja elastingumas.


2. Kolageno ir proteoglikanų irimas – pagrindinės kremzlės medžiagos suyra arba pakinta, mažėja atsparumas apkrovai.


3. Paviršiaus šiurkštėjimas – kremzlė tampa nelygi, mažiau atspari trinčiai.


4. Kremzlės plonėjimas – sumažėja jos storis, atsiranda paviršiaus defektai.


5. Pažeidimo gilėjimas – procesas pasiekia po kremzle esantį kaulą, gali keistis sąnario biomechanika.

hondropatija atsiranda dėl įvairių veiksnių, kurie sutrikdo sąnario kremzlės struktūrą ir funkciją:

• Per didelė mechaninė apkrova – dažnas ar intensyvus fizinis krūvis, ypač sportuojant ar dirbant fizinį darbą.


• Sąnario traumos – tiesioginiai smūgiai, patempimai, lūžiai ar kiti pažeidimai, veikiantys kremzlę.


• Netaisyklinga sąnario biomechanika – įgimti ar įgyti kaulų bei sąnarių padėties pakitimai, netolygi apkrova.


• Amžiniai pakitimai – natūralus kremzlės nusidėvėjimas dėl senėjimo.


• Uždegiminiai procesai – ligos, pažeidžiančios sąnario struktūras (pvz., artritas).


• Kraujotakos sutrikimai – nepakankamas maistinių medžiagų ir deguonies patekimas į kremzlę.


• Genetinis polinkis – paveldėtos kremzlės sudėties ar atsparumo ypatybės.

Chondropatijos simptomai gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo pažeidimo vietos ir masto, tačiau dažniausiai apima:

• Skausmą sąnario srityje, ypač judant ar apkraunant.


• Sąnario sustingimą po ilgesnio nejudrumo.


• Traškesį arba spragsėjimą judinant sąnarį.


• Judesių ribotumą ir sunkumą atlikti tam tikrus judesius.


• Patinimą ar nedidelį sąnario srities šilumos padidėjimą.


• Silpnumo pojūtį arba nestabilumą sąnaryje.

1. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia detaliai įvertinti kremzlės struktūrą, pažeidimo vietą ir gylį.


2. Rentgeno tyrimas – padeda įvertinti kaulines struktūras ir netiesioginius kremzlės pakitimus (nors pačios kremzlės nerodo).


3. Ultragarsinis tyrimas – naudingas vertinant minkštuosius audinius aplink sąnarį.


4. Artroskopija – minimaliai invazinė procedūra, kai specialiu optiniu prietaisu tiesiogiai apžiūrima sąnario kremzlė ir kitos struktūros.


5. Klinikiniai funkciniai testai – sąnario judesių amplitudės, stabilumo ir skausmo provokavimo vertinimas.

Chondropatijos gydymas priklauso nuo pažeidimo priežasties, vietos, masto ir paciento fizinio aktyvumo. Pagrindiniai gydymo būdai yra šie:

1. Konservatyvus gydymas – sąnario apkrovos mažinimas, fizinio krūvio koregavimas, poilsio periodai, šaltieji ar šilumos kompresai.


2. Fizioterapija – pratimai raumenims stiprinti ir sąnario stabilumui gerinti, kineziterapijos procedūros.


3. Vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skausmui ir uždegimui mažinti, chondroprotektoriai kremzlės medžiagai palaikyti.


4. Injekcijos į sąnarį – hialurono rūgšties, plazmos ar kitų preparatų leidimas, siekiant pagerinti kremzlės būklę ir sumažinti simptomus.


5. Chirurginis gydymas – taikomas, jei konservatyvios priemonės neveiksmingos; gali būti atliekama artroskopinė kremzlės valymo, mikrofraktūrų, mozaikinės plastikos ar kremzlės transplantacijos procedūra.


6. Gyvensenos pokyčiai – kūno svorio kontrolė, ergonomikos gerinimas, sąnario apsauga nuo pakartotinių traumų.

Pagrindinis tikslas – sumažinti skausmą, pagerinti sąnario funkciją ir sulėtinti kremzlės pažeidimo progresavimą.

Chondropatija, ypač negydoma ar progresuojanti, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Ilgainiui gali vystytis kremzlės degeneracija, dėl kurios sąnario paviršiai tampa nelygūs ir praranda slydimo funkciją.

Tai gali paskatinti osteoartrito atsiradimą, sukeliantį lėtinį skausmą ir judesių ribotumą.

Dėl nuolatinio sąnario dirginimo gali kilti uždegimas ir sąnario patinimas, kartais pereinantis į sinovitą.

Pažeidimas gali lemti raumenų silpnumą ar jų masės mažėjimą dėl sumažėjusio aktyvumo, o sunkesniais atvejais – sąnario nestabilumą.

Ilgalaikės komplikacijos gali reikšmingai sumažinti paciento judrumą ir gyvenimo kokybę.

Chondropatijos riziką galima sumažinti taikant sąnarių apsaugos ir bendros sveikatos palaikymo priemones.

Svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, kad sąnariai nebūtų nuolat perkrauti.

Rekomenduojama reguliariai mankštintis, stiprinant raumenis aplink sąnarius ir gerinant jų stabilumą, tačiau vengti per didelio ar monotoniško krūvio.

Reikėtų rinktis sąnariams draugiškas fizines veiklas, tokias kaip plaukimas, vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu.

Norint apsaugoti kremzles, svarbu laiku gydyti sąnario traumas ir vengti pasikartojančių mikrotraumų.

Tinkama darbo ergonomika ir taisyklinga judesių technika sportuojant taip pat padeda išvengti pernelyg didelio mechaninio krūvio.

Be to, verta pasirūpinti visaverte mityba, kurioje pakanka baltymų, vitaminų ir mineralų, reikalingų kremzlės sveikatai.