Dakriocistitas

1. Ašarų nutekėjimo sutrikimas – dėl įgimto arba įgyto ašarų latako užsikimšimo ašaros negali laisvai nutekėti iš akies į nosies ertmę.


2. Ašarų sąstovis ašarų maišelyje – užsikimšus latakui, ašaros kaupiasi maišelyje, sudarydamos palankią terpę bakterijoms daugintis.


3. Infekcijos išsivystymas – užsistovėjusios ašaros užsikrečia mikroorganizmais, dažniausiai bakterijomis, prasideda uždegiminis procesas.


4. Ašarų maišelio uždegimas – infekcija sukelia audinių uždegimą, kuris pažeidžia ašarų maišelio struktūrą ir sukelia lokalų imuninį atsaką.


5. Ligos progresavimas – negydoma infekcija gali plisti į aplinkinius audinius, sukelti pūlingus procesus ar lėtinį uždegimą.

• Ašarų latako užsikimšimas – pagrindinė priežastis, dėl kurios ašaros negali nutekėti ir kaupiasi ašarų maišelyje.


• Įgimti anatominiai sutrikimai – dažnai pasitaiko kūdikiams dėl nevisiškai susiformavusios ar neatsivėrusios ašarų nutekėjimo sistemos.


• Uždegiminės ar trauminės nosies bei veido būklės – nosies gleivinės patinimas, sinusitai ar nosies lūžiai gali sutrikdyti latako praeinamumą.


• Navikai ar spaudimas iš išorės – augliai ar cistos aplink ašarų lataką gali jį suspausti ir sukelti užsikimšimą.


• Amžiaus pokyčiai – vyresnio amžiaus žmonėms gali atsirasti degeneracinių pokyčių, silpninančių latako funkciją.

• Patinimas – minkštas ar skausmingas patinimas vidiniame akies kampe.


• Skausmas – ypač spaudžiant pažeistą vietą.


• Paraudimas – aplink ašarų maišelį ar apatinį voką.


• Ašarojimas – nuolatinis, dažnai vienašalis.


• Pūlingos išskyros – spaudžiant ašarų maišelį gali ištekėti pūlių per ašarų taškelius.


• Karščiavimas – kartais pasireiškia ūmios infekcijos atveju.


• Spaudimo jausmas ar diskomfortas – aplink nosį ir akį.

1. Apžiūra ir apčiuopa – gydytojas įvertina patinimą, paraudimą ir skausmingumą vidiniame akies kampe.


2. Spaudimo testas – spaudžiant ašarų maišelį stebima, ar iš ašarų taškelių pasirodo pūlingos išskyros.


3. Ašarų latako praeinamumo testas (dakrioprobingas) – plona kaniulė įvedama į ašarų taškelį, siekiant patikrinti, ar ašaros laisvai nuteka.


4. Fluoresceino testas – į akį įlašinamas fluoresceino dažas, vertinama, ar jis nuteka į nosį; jei ne – įtariamas užsikimšimas.


5. Akių ir nosies srities echoskopija arba rentgenas – retais atvejais atliekami, kai įtariama absceso formavimasis ar kitos komplikacijos.


6. Mikrobiologinis pasėlis – pūlingas turinys paimamas laboratoriniam ištyrimui, jei reikalingas tikslus sukėlėjo nustatymas ir antibiotikų parinkimas.

1. Antibiotikai – skiriami vietiniai (akių lašai ar tepalai) ir sisteminiai (geriami arba leidžiami) antibiotikai infekcijai suvaldyti.


2. Šiltieji kompresai – dedami ant pažeistos vietos kelis kartus per dieną, siekiant sumažinti uždegimą ir skatinti nutekėjimą.


3. Ašarų latako atvėrimas (dakrioprobingas) – dažniausiai taikomas kūdikiams; specialiu zondu praplaunamas ar atveriamas užsikimšęs latakas.


4. Chirurginis gydymas (dakriocistorinostomija, DCR) – lėtinio ar kartotinio dakriocistito atvejais sukuriamas naujas latakas tarp ašarų maišelio ir nosies ertmės.


5. Absceso drenavimas – jei susiformuoja pūlinys, jis chirurgiškai atveriamas ir valomas.


6. Simptominis gydymas – skiriami nuskausminamieji ir priešuždegiminiai vaistai bendrai savijautai gerinti.

Dakriocistitas, ypač negydomas ar pasikartojantis, gali sukelti rimtų komplikacijų.

Viena dažniausių yra pūlinio (absceso) susiformavimas, kai uždegimas pereina į supūliavimą aplink ašarų maišelį.

Infekcijai plintant į aplinkinius audinius, gali išsivystyti celiulitas – gilus, skausmingas odos ir poodžio uždegimas, pavojingas dėl galimo perėjimo į kraują.

Toliau infekcija gali progresuoti į akiduobės uždegimą (orbitinį celulitą), kuris kelia grėsmę regėjimui ar net gyvybei, jei pažeidžiami regos nervai ar infekcija išplinta į smegenis.

Tokiu atveju kyla rizika smegenų dangalų uždegimui (meningitui) ar sepsiui – generalizuotai infekcijai kraujyje.

Lėtiniais atvejais dažna komplikacija – nuolatinis ašarojimas (epifora), dėl neatsikuriančio ašarų nutekėjimo.

Taip pat gali susiformuoti fistulė – nenormalus takas tarp ašarų maišelio ir odos paviršiaus, per kurį nuolat sunkiasi išskyros.

Dakriocistito galima išvengti taikant kelias svarbias prevencines priemones.

Pirmiausia svarbu laiku gydyti lėtinius nosies, sinusų ar akių uždegimus, nes jie gali sutrikdyti ašarų nutekėjimą ir sukelti latakų užsikimšimą.

Taip pat naudinga rūpintis akių higiena, ypač jei akys linkusios ašaroti ar kaupiasi išskyros – tai sumažina bakterinės infekcijos riziką.

Kūdikiams, turintiems įgimtą latakų užsikimšimą, padeda reguliarus masažas aplink ašarų maišelį, kuris gali natūraliai atverti užsikimšusį lataką.

Esant polinkiui į uždegimus ar dažnai pasikartojančius simptomus, svarbu konsultuotis su gydytoju dėl profilaktinio latako praplovimo ar chirurginio gydymo, kad būtų išvengta lėtinio dakriocistito.

Galiausiai, vengiant akių traumų ir saugant akis nuo dulkių bei purvo taip pat mažinama infekcijos rizika.