Gimdos gleivinės uždegimas

1. Apsauginių barjerų pažeidimas – dėl gimdymo, aborto, ginekologinių procedūrų ar kitų veiksnių sutrinka natūralūs gimdos gleivinės apsauginiai mechanizmai.


2. Mikroorganizmų patekimas – į gimdos ertmę patenka bakterijos ar kiti sukėlėjai, kurie įsiskverbia į endometriumą.


3. Uždegiminės reakcijos pradžia – imuninė sistema aktyvuoja gynybos mechanizmus, formuojasi uždegimas.


4. Uždegimo išplitimas – uždegimas gali plisti į gilesnius gimdos sluoksnius ar net į aplinkinius dubens organus.


5. Lėtinė eiga – jei ūminis procesas laiku nesustabdomas, jis gali pereiti į lėtinį uždegimą, sukeliantį ilgalaikius pakitimus gimdos gleivinėje.

Gimdos gleivinės uždegimas atsiranda tada, kai į gimdos ertmę patenka mikroorganizmai ir sukelia uždegiminę reakciją. Pagrindinės priežastys susijusios su infekcijos patekimu bei natūralių apsauginių mechanizmų susilpnėjimu:

• Po gimdymo ar aborto – kai gimdos kaklelis būna praviras, bakterijoms lengviau patekti į gimdos ertmę.


• Po ginekologinių intervencijų – diagnostinės ar gydomosios procedūros (pvz., gimdos kiuretažas, spiralės įdėjimas) gali palengvinti infekcijos patekimą.


• Lytiniu keliu plintančios infekcijos – tam tikros bakterijos (pvz., chlamidijos, gonokokai) gali sukelti endometritą.


• Susilpnėjusi imuninė sistema – mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcija.


• Ilgalaikis svetimkūnio buvimas gimdoje – pavyzdžiui, intrauterinė spiralė gali sudaryti palankias sąlygas infekcijai vystytis.

Gimdos gleivinės uždegimo simptomai gali būti įvairaus intensyvumo, priklausomai nuo to, ar uždegimas ūminis, ar lėtinis. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Pilvo apačios skausmas – dažniausiai maudžiantis ar spazminis, sustiprėjantis fizinio krūvio metu.


• Pakilusi kūno temperatūra – ypač esant ūminiam uždegimui.


• Nenormalios išskyros iš makšties – gali būti gausios, nemalonaus kvapo, pūlingos ar su kraujo priemaiša.


• Kraujavimas ne mėnesinių metu – tarpmenstruaciniai ar gausesni kraujavimai.


• Skausmingi lytiniai santykiai – susiję su uždegimu gimdos srityje.


• Bendras negalavimas – silpnumas, nuovargis, galvos skausmai.

1. Ginekologinė apžiūra – įvertinamas gimdos dydis, jautrumas, makšties ir gimdos kaklelio pokyčiai.


2. Makšties ir gimdos kaklelio tepinėliai – atliekami mikrobiologiniai tyrimai, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją (pvz., chlamidijas, gonokokus, streptokokus).


3. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – gali parodyti padidėjusį leukocitų skaičių ir uždegimo požymius.


4. CRB (C reaktyvusis baltymas) – padidėjęs rodo aktyvų uždegimą.


5. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – padeda nustatyti gimdos gleivinės sustorėjimą, skysčio ar pūlių kaupimąsi gimdos ertmėje.


6. Histologinis tyrimas (biopsija) – gali būti atliekamas įtariant lėtinį endometritą, vertinant gleivinės ląstelių pakitimus.

Gimdos gleivinės uždegimo gydymas priklauso nuo to, ar uždegimas ūminis, ar lėtinis, tačiau pagrindinis tikslas – pašalinti infekcijos sukėlėją ir atkurti normalią gimdos funkciją.

1. Antibiotikų terapija – pagrindinis gydymo metodas, parenkami plataus veikimo arba pagal nustatytą sukėlėją specifiniai antibiotikai.


2. Priešuždegiminiai vaistai – skiriami skausmui ir uždegimo simptomams mažinti.


3. Detoksikacinis gydymas – sunkesniais atvejais taikomi skysčių infuzijos, kad būtų pagerinta bendra organizmo būklė.


4. Gimdos ertmės išvalymas – jei uždegimą sukėlė po gimdymo ar aborto likusios placentos ar audinių liekanos, atliekamas gimdos kiuretažas ar vakuuminė aspiracija.


5. Fizioterapija – lėtinio endometrito atvejais gali būti taikomos procedūros kraujotakai ir audinių regeneracijai pagerinti.


6. Imuninės sistemos stiprinimas – bendros organizmo būklės gerinimas, vitaminų ir mineralų papildai.

Gimdos gleivinės uždegimas, ypač negydomas ar užsitęsęs, gali sukelti rimtų komplikacijų.

Dažna pasekmė yra infekcijos plitimas į gilesnius gimdos sluoksnius ar aplinkinius dubens organus, dėl ko vystosi dubens uždegiminė liga.

Ilgainiui gali atsirasti sąaugos gimdos ertmėje (Ashermano sindromas), kurios trikdo menstruacinį ciklą ir vaisingumą.

Kartais uždegimas sukelia nevaisingumą, nes pažeidžia endometriumą, reikalingą embriono implantacijai.

Užsilaikius infekcijai, galimi pasikartojantys dubens skausmai ir lėtiniai uždegimai, bloginantys gyvenimo kokybę.

Sunkiais atvejais infekcija gali išplisti į kraują ir sukelti sepsį, kuris kelia pavojų gyvybei.

Gimdos gleivinės uždegimo išvengti galima ne visada, bet yra veiksmingų priemonių, kurios ženkliai sumažina riziką.

Svarbiausia yra laikytis asmeninės higienos ir rūpintis saugiais lytiniais santykiais, nes dalį endometrito atvejų sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos.

Didelę reikšmę turi atsakingas ginekologinių procedūrų atlikimas – laikytis sterilumo taisyklių, vengti nereikalingų invazinių intervencijų.

Rekomenduojama reguliariai lankytis pas ginekologą, nes profilaktiniai patikrinimai leidžia anksti pastebėti uždegimus ar infekcijas.

Po gimdymo ar aborto būtina kruopšti priežiūra ir gydytojo nurodymų laikymasis, kad į gimdą nepatektų infekcija.

Taip pat svarbu stiprinti imunitetą – sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti streso, nes silpna imuninė sistema palengvina infekcijų vystymąsi.