Gimdos iškritimas

Gimdos iškritimas vystosi palaipsniui. Iš pradžių gali būti tik nedidelis nusileidimas (pirmo laipsnio), kuris dažnai nejuntamas. Laikui bėgant, dėl dubens dugno raumenų silpnėjimo ir nuolatinio spaudimo, gimda toliau slenka žemyn – į makšties kanalą (antro ar trečio laipsnio) ir galiausiai gali visiškai išlįsti iš makšties angos (viso iškritimo atvejis).

Negydoma būklė gali blogėti ir sukelti kitų dubens organų pakitimų.

• Dubens dugno raumenų silpnumas. Ilgainiui nusilpsta raumenys ir raiščiai, laikantys gimdą vietoje.


• Gimdymas (ypač daugkartinis ar sunkus). Dažni, ilgi arba komplikuoti gimdymai silpnina dubens atramą.


• Hormonų pokyčiai po menopauzės. Estrogeno sumažėjimas lemia audinių elastingumo ir stiprumo praradimą.


• Sunkus fizinis darbas ar ilgalaikis spaudimas pilvui. Nuolatinis svorių kilnojimas ar lėtinis vidurių užkietėjimas gali padidinti pilvo spaudimą.


• Chirurginės intervencijos dubens srityje. Kai kurios operacijos gali paveikti atramines struktūras.


• Genetinis polinkis. Kai kurioms moterims natūraliai silpnesni jungiamieji audiniai.


• Lėtinis kosulys ar kvėpavimo sutrikimai. Ilgalaikis spaudimas pilvo ertmėje skatina iškritimą. 

• Svetimkūnio jausmas makštyje. Jausmas, tarsi kažkas „veržtųsi“ ar „iškristų“ iš makšties.


• Spaudimas ar sunkumo jausmas dubens srityje. Ypač dienos pabaigoje, stovint ar po fizinio krūvio.


• Iš makšties matoma ar juntama masė. Kai kuriais atvejais galima apčiuopti ar pamatyti iš makšties išsikišusią gimdos dalį.


• Apatinės nugaros dalies skausmas


• Šlapinimosi sutrikimai. Dažnas noras šlapintis, sunkumas ištuštinant šlapimo pūslę ar nelaikymas.


• Tuštinimosi sunkumai. Vidurių užkietėjimas ar pojūtis, kad žarnynas neištuštėja visiškai.


• Diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu (dispareunija)

Požymiai gali būti silpni arba ryškūs, priklausomai nuo gimdos iškritimo laipsnio.

1. Ginekologinis apžiūrėjimas. Pagrindinis ir svarbiausias žingsnis – gydytojas vertina makšties ir gimdos padėtį įvairiose kūno padėtyse (gulint, stanginantis ir kt.).


2. Makšties tyrimas veidrodžiais. Padeda vizualiai įvertinti gimdos ar kitų organų nusileidimą.


3. Ultragarsinis tyrimas (pilvo ar transvaginalinis echoskopas). Naudojamas atmesti kitas dubens organų ligas, įvertinti anatominę padėtį.


4. Urodinaminiai tyrimai (jei yra šlapinimosi sutrikimų). Atliekami, kai įtariamas šlapimo pūslės ar šlaplės funkcijos sutrikimas.


5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) (retais atvejais). Naudojama sudėtingesniais ar neaiškiais atvejais – tiksliai įvertina dubens dugno struktūras.

Šie tyrimai padeda nustatyti ne tik gimdos iškritimo buvimą, bet ir jo laipsnį, bei ar yra susijusių kitų dubens organų nusileidimo (pvz., šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos) pakitimų.

Kegelio pratimai – tai specialūs pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis. Jie gali padėti pradinėse gimdos iškritimo stadijose, ypač jaunesnėms moterims arba po gimdymo.

Makšties pessarai – tai medicininiai įtaisai, įvedami į makštį, kad laikytų gimdą tinkamoje padėtyje. Tinka moterims, kurios negali arba nenori operuotis (pvz., vyresnio amžiaus pacientėms).

Gimdos pakėlimo operacija – chirurginis gydymas, kurio metu gimda pritvirtinama atgal į savo natūralią padėtį, dažnai naudojant natūralius audinius ar sintetinius tinklelius.

Histerektomija – tai gimdos pašalinimo operacija. Ji taikoma esant sunkiam iškritimui, kai gimda pažeista ar yra kitų ginekologinių ligų.

Dubens dugno plastika – operacija, kurios metu sustiprinamos susilpnėjusios dubens struktūros. Dažnai atliekama kartu su kitomis chirurginėmis procedūromis.

• Šlapimo takų sutrikimai – gali pasireikšti šlapimo nelaikymas, dažnas noras šlapintis, šlapimo susilaikymas ar pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.


• Tuštinimosi problemos – sunkumas visiškai išsituštinti žarnyną, vidurių užkietėjimas arba išangės spaudimo jausmas.


• Lytinės funkcijos sutrikimai – diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs lytinis pasitenkinimas.


• Makšties pažeidimai – nuolatinis audinių dirginimas gali sukelti makšties opas, žaizdeles ar infekcijas.


• Išorinis gimdos iškritimas – sunkiais atvejais gimda gali visiškai išlįsti iš makšties, kas sukelia stiprų diskomfortą ir padidina infekcijų riziką.


• Gyvenimo kokybės pablogėjimas – nuolatinis spaudimas, diskomfortas, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai neigiamai veikia moters fizinę, emocinę ir socialinę savijautą.

Šios komplikacijos dažniau pasitaiko esant vidutinio ar sunkaus laipsnio gimdos iškritimui ir netaikant tinkamo gydymo.

• Stiprinti dubens dugno raumenis – reguliariai atlikti Kegelio pratimus, ypač po gimdymo ar vyresniame amžiuje.


• Vengti sunkaus fizinio krūvio – nekelti didelių svorių, ypač netaisyklingai, kad nebūtų padidintas spaudimas pilvo srityje.


• Palaikyti normalų kūno svorį – antsvoris didina spaudimą dubens organams ir silpnina atramos struktūras.


• Vengti lėtinio vidurių užkietėjimo – tinkama mityba (skaidulos, vanduo) padeda išvengti per didelio stanginimosi tuštinantis.


• Valdyti lėtinį kosulį – jei sergama kvėpavimo takų ligomis ar rūkoma, būtina gydyti kosulį, kad nebūtų nuolatinio spaudimo pilvui.


• Riboti rūkymą – rūkymas silpnina jungiamuosius audinius ir skatina kosulį.


• Laiku gydyti dubens organų ligas – profilaktiniai apsilankymai pas ginekologą padeda anksti pastebėti rizikos veiksnius ar pradžią.

Šie įpročiai padeda išlaikyti dubens dugno sveikatą ir sumažina gimdos iškritimo tikimybę, ypač po gimdymo ar menopauzės laikotarpiu.