Gimdos kaklelio uždegimas

1. Dirginančio ar infekcinio veiksnio patekimas – į gimdos kaklelį patenka bakterijos, virusai, grybeliai arba cheminiai dirgikliai.


2. Gleivinės pažeidimas – mikroorganizmai ar dirgikliai sukelia gleivinės ląstelių sudirginimą ir mikroįtrūkimus.


3. Uždegiminės reakcijos pradžia – aktyvuojasi imuninė sistema, į pažeidimo vietą pritraukiamos baltosios kraujo ląstelės.


4. Audinių pokyčiai – gleivinė parausta, patinsta, gali padidėti gleivių ar išskyrų kiekis.


5. Lėtinės formos vystymasis – jei dirgiklis nepašalinamas arba gydymas nepradėtas, uždegimas gali tapti ilgalaikis ir lemti gleivinės struktūros pakitimus.

• Bakterinės infekcijos – dažniausiai lytiniu keliu plintantys mikroorganizmai, tokie kaip chlamidijos, gonokokai, ureaplazmos ar gardnerelos.


• Virusinės infekcijos – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), herpes simplex virusas.


• Grybelinės infekcijos – dažniausiai Candida genties grybeliai.


• Cheminis dirginimas – spermicidinės priemonės, netinkami higienos produktai, makšties plovimai.


• Mechaninis dirginimas – gimdos kaklelio sužeidimai lytinių santykių, medicininių procedūrų ar gimdymo metu.


• Sumažėjęs imunitetas – dėl bendrų organizmo ligų ar hormoninių pokyčių.


• Hormonų pusiausvyros sutrikimai – ypač estrogenų kiekio svyravimai, galintys pakeisti makšties terpės apsaugines savybes.

• Padidėjusios makšties išskyros – gali būti balkšvos, gelsvos, žalsvos ar su nemaloniu kvapu.


• Kraujavimas po lytinių santykių – dėl jautrios ir sudirgusios gleivinės pažeidimo.


• Diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu – deginimo ar maudimo pojūtis.


• Skausmas apatinėje pilvo dalyje – gali būti nuolatinis arba pasireikšti epizodiškai.


• Degimo ar perštėjimo pojūtis šlapinantis – ypač jei uždegimas susijęs su šlapimo takų infekcija.


• Paraudimas ir patinimas – nustatomas ginekologinės apžiūros metu.


• Simptomų nebuvimas – kai kuriais atvejais uždegimas gali būti besimptomis ir nustatomas tik profilaktinės patikros metu.

1. Ginekologinė apžiūra – įvertinamas gimdos kaklelio paraudimas, patinimas, išskyrų pobūdis.


2. Tepinėlio mikroskopija – nustatomas uždegiminių ląstelių kiekis ir galimi mikroorganizmai.


3. Bakteriologinis pasėlis – padeda identifikuoti bakterijas ir nustatyti jų jautrumą antibiotikams.


4. PGR tyrimai – naudojami aptikti lytiniu keliu plintančius patogenus, tokius kaip chlamidijos, gonokokai, ŽPV ar herpes virusas.


5. Citologinis tyrimas (PAP testas) – vertinami gimdos kaklelio ląstelių pakitimai, galintys atsirasti dėl uždegimo ar kitų patologijų.


6. Kolposkopija – optinis gimdos kaklelio tyrimas, leidžiantis detaliai apžiūrėti gleivinę ir paimti biopsiją, jei reikia.


7. Biopsija – atliekama įtariant gleivinės struktūrų pakitimus ar ikivėžinius procesus.

1. Antibiotikai – skiriami bakterinės infekcijos atveju, parenkami pagal pasėlio ir jautrumo tyrimų rezultatus.


2. Antivirusinis gydymas – taikomas esant virusinei infekcijai, kartais derinamas su imunitetą stiprinančiomis priemonėmis.


3. Priešgrybeliniai vaistai – vartojami grybelinės kilmės uždegimui gydyti (vietiniai preparatai ar geriamieji vaistai).


4. Vietiniai priešuždegiminiai ir antiseptiniai preparatai – mažina simptomus ir skatina gleivinės gijimą.


5. Dirgiklių pašalinimas – vengti makšties plovimų, agresyvių higienos priemonių, gydymo metu susilaikyti nuo lytinių santykių.


6. Fizioterapinės procedūros – skiriamos lėtinio uždegimo atvejais, siekiant pagerinti kraujotaką ir gijimą.


7. Chirurginis pažeistos gleivinės pašalinimas – krioterapija, lazerinė terapija ar kiti metodai esant struktūriniams pakitimams.


8. Partnerio ištyrimas ir gydymas – būtinas, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.

Gimdos kaklelio uždegimas, ypač negydomas ar gydomas netinkamai, gali sukelti įvairių komplikacijų, turinčių įtakos moters reprodukcinei ir bendrai sveikatai.

Uždegimas gali plisti į gimdą, kiaušintakius ir kiaušides, sukeldamas dubens uždegiminę ligą, kuri didina nevaisingumo ir negimdinio nėštumo riziką.

Ilgalaikis uždegimas gali lemti gimdos kaklelio randėjimą ir struktūros pakitimus, dėl kurių apsunkėja gimdymas ar sutrinka spermos patekimas į gimdą.

Dėl lėtinio uždegimo gali atsirasti ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, ypač jei jis susijęs su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, o tai didina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką.

Kai kuriais atvejais uždegimas sukelia nuolatinius makšties išskyrų ir diskomforto simptomus, bloginančius gyvenimo kokybę bei lytinį gyvenimą.

Gimdos kaklelio uždegimo galima išvengti laikantis tinkamos lytinės ir intymios higienos bei rūpinantis bendra sveikata.

Svarbu naudoti barjerines kontracepcijos priemones, tokias kaip prezervatyvai, siekiant sumažinti lytiniu keliu plintančių infekcijų riziką.

Rekomenduojama turėti pastovų lytinį partnerį arba riboti jų skaičių, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.

Būtina reguliariai lankytis pas ginekologą profilaktinėms apžiūroms ir laiku atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP testą).

Patartina vengti agresyvių higienos priemonių ir makšties plovimų, kurie gali pažeisti natūralią makšties mikroflorą.

Sveika gyvensena, įskaitant subalansuotą mitybą, pakankamą poilsį ir imuniteto stiprinimą, padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijų.

Taip pat svarbu laiku gydyti visas lytinių takų infekcijas ir prireikus gydyti abu partnerius, kad būtų užkirstas kelias uždegimo pasikartojimui.