Gimdos kaklelio vėžys

1. ŽPV infekcija. Dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis yra užkrėtimas žmogaus papilomos virusu (ŽPV), ypač aukštos rizikos tipais.


2. Ikivėžiniai pokyčiai. Virusas sukelia ląstelių pokyčius gimdos kaklelio epitelio sluoksnyje, kurie gali pasireikšti kaip displazija arba intraepitelinė neoplazija.


3. Ląstelių displazijos progresavimas. Laikui bėgant, nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis sukelia vis didesnį epitelio pažeidimą.


4. Invasinis vėžys. Pažeistos ląstelės prasiskverbia per epitelį į gilesnius audinius ir gali plisti į aplinkines struktūras bei limfmazgius.


5. Metastazavimas. Vėžio ląstelės gali patekti į kraują ar limfą ir plisti į kitus organus.

Ši eiga gali užtrukti kelerius metus, todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią invazinio vėžio vystymuisi.

Gimdos kaklelio vėžys atsiranda dėl sudėtingų genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, kurios sukelia ląstelių pakitimus gimdos kaklelio epitelio sluoksnyje.

Pagrindinė ir dažniausia priežastis yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ypač aukštos rizikos tipų, kurie gali sukelti ląstelių mutacijas ir nenormalų dauginimąsi.

Taip pat prie ligos išsivystymo prisideda:

• Ilgalaikis užsikrėtimas ŽPV, kai organizmo imuninė sistema nesugeba pašalinti viruso.


• Kitos lytiniu būdu plintančios infekcijos, kurios gali pažeisti gimdos kaklelį.


• Rūkymas, kuris slopina imuninę sistemą ir skatina mutacijų atsiradimą.


• Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas.


• Prasta mityba ir bendras imuninės sistemos nusilpimas.


• Genetiniai veiksniai ir šeimos anamnezė.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, skatindami ląstelių pakitimus ir progresuojantį naviko vystymąsi.

• Nenormalūs kraujavimai iš makšties (po lytinių santykių, tarp mėnesinių ar po menopauzės)


• Padidėjęs vaginalinis išskyros kiekis arba nemalonus kvapas


• Skausmas dubens srityje arba lytinių santykių metu


• Šlapinimosi sutrikimai ar kraujas šlapime (vėlyvose stadijose)


• Nuovargis ir bendras silpnumas (vėlyvoji stadija)

1. PAP testas (citologinis tyrimas). Nustato ikivėžinius ar vėžinius pokyčius gimdos kaklelio ląstelėse.


2. Kolposkopija. Išsamus gimdos kaklelio apžiūrėjimas specialiu didinamuoju įrenginiu, leidžiančiu matyti pakitimus.


3. Biopsija. Imamas audinio mėginys iš įtartinos vietos, kuris tiriamas mikroskopu vėžio diagnozei patvirtinti.


4. ŽPV testas. Nustatomas žmogaus papilomos viruso tipas ir infekcijos buvimas.


5. Vaizdiniai tyrimai: – Ultragarsas dubens srityje, kad įvertinti naviko dydį ir gretimus audinius. – Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tikslina ligos išplitimą ir metastazių buvimą.


6. Kraujo tyrimai. Bendras būklės įvertinimas ir onkologinių žymenų, jei reikalinga.

Gimdos kaklelio vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, paciento sveikatos būklės ir kitų individualių veiksnių, tačiau apima šias pagrindines terapijos formas:

1. Chirurginis gydymas. Ankstyvose stadijose dažnai atliekama gimdos kaklelio dalies arba visos gimdos pašalinimo operacija (histerektomija), kartais kartu su limfmazgių šalinimu.


2. Radioterapija. Naudojama tiek kaip pirminė terapija, tiek po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Tai gali būti išorinė spindulinė terapija arba brachiterapija (vietinė spindulinė terapija).


3. Chemoterapija. Dažnai derinama su radioterapija arba naudojama pažengusioms ligos stadijoms gydyti, siekiant slopinti vėžio augimą ir plitimą.


4. Tikslinė terapija ir imunoterapija. Naujoviški gydymo metodai, kurie stimuliuoja organizmo imuninę sistemą arba taikosi į specifinius vėžio ląstelių taikinius.


5. Paliatyvus gydymas. Skiriamas pažengusio vėžio atvejais, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją ir paciento būklę, o gydymo metu svarbi multidisciplininė specialistų komandos priežiūra.

Vėžys gali plisti į aplinkinius audinius ir organus, sukeldamas dubens skausmą, šlapimo takų obstrukciją ar žarnyno sutrikimus. Platus naviko išplitimas gali sukelti kraujavimus, kurie kartais būna sunkūs ir pavojingi gyvybei.

Metastazės kituose organuose, tokiuose kaip plaučiai, kepenys ar kaulai, gali komplikuoti ligos eigą ir gydymą.

Be to, gydymo metu ar po jo gali išsivystyti antrinės infekcijos, šlapimo pūslės ar žarnyno pažeidimai, limfedema ar kitos radiacijos sukeltos komplikacijos.

Pažengusios ligos atveju gali būti sutrikdyta bendroji organizmo funkcija, atsirasti silpnumas, nuovargis ir sumažėti gyvenimo kokybė.

Svarbiausia prevencijos priemonė yra ŽPV (žmogaus papilomos viruso) vakcinacija, kuri apsaugo nuo dažniausiai vėžį sukeliančių viruso tipų.

Reguliarus PAP testo atlikimas leidžia anksti aptikti ikivėžinius pokyčius ir laiku juos gydyti, taip užkertant kelią vėžio vystymuisi.

Svarbu praktikuoti saugų lytinį gyvenimą, naudoti prezervatyvus ir riboti lytinių partnerių skaičių, kad sumažėtų ŽPV ir kitų lytiniu būdu plintančių infekcijų rizika.

Vengti rūkymo, nes jis didina gimdos kaklelio vėžio riziką.

Laikyti gerą bendrą sveikatą, stiprinti imuninę sistemą subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu ir streso valdymu.

Reguliarus apsilankymas pas gydytoją ir sveikatos patikrinimai padeda laiku aptikti ir gydyti bet kokius pakitimus.

Šios priemonės kartu padeda ženkliai sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.