Haglundo sindromas

1. Mechaninis dirginimas kulno srityje – pakartotinis spaudimas ir trintis užpakalinėje kulno dalyje, dažniausiai dėl netinkamos avalynės ar biomechaninių pėdos pakitimų, pradeda dirginti audinius ties Achilo sausgyslės prisitvirtinimu.


2. Kaulinės išaugos formavimasis – reaguodamas į nuolatinį spaudimą, organizmas pradeda formuoti kaulinį sustorėjimą arba ataugą kulnakaulio užpakalinėje dalyje.


3. Uždegimo atsiradimas – kaulinė atauga pradeda spausti gretimas struktūras: Achilo sausgyslę, poodinį tepalinį maišelį (bursą) ir odą, dėl ko išsivysto uždegimas – bursitas ar tendinopatija.


4. Minkštųjų audinių dirginimas ir patinimas – dirginami audiniai tinsta, atsiranda spaudimo pojūtis, trintis sustiprėja ir ima riboti judėjimą ar avėjimą avalyne.


5. Lėtinė eiga – ilgainiui simptomai gali stiprėti, uždegimas atsinaujinti po kiekvieno krūvio, o audiniai tampa jautrūs net esant nedideliam spaudimui.


6. Galimas komplikacijų vystymasis – nesiimant priemonių, gali išsivystyti sausgyslės degeneracija ar plyšimas, reikalingas chirurginis gydymas.

• Netinkama avalynė – batai su kietu ar aukštu užkulniu (ypač griežti sportiniai ar klasikiniai batai) sukelia ilgalaikį spaudimą kulnui, dirgina audinius ir skatina kaulinės ataugos formavimąsi.


• Anatominiai pėdos ypatumai – aukštas pėdos skliautas (pes cavus), kulno išlinkimo pokyčiai ar netaisyklinga eisena padidina spaudimą kulno užpakalinei daliai.


• Pakartotinė mechaninė apkrova – ilgas stovėjimas, vaikščiojimas ar bėgimas, ypač kietu paviršiumi, gali sukelti lėtinį Achilo sausgyslės prisitvirtinimo vietos dirginimą.


• Genetinis polinkis – kai kuriems žmonėms paveldimai susiformuoja statesnis ar ryškesnis kulnakaulis, kuris anatomiškai labiau linkęs į ataugų vystymąsi.


• Raumenų ir sausgyslių disbalansas – nepakankamas blauzdos ar pėdos raumenų lankstumas ir jėga gali keisti judėjimo mechaniką, sukeldami papildomą tempimą Achilo srityje.


• Traumos ar ilgalaikis uždegimas – pasikartojantys uždegiminiai procesai ar mikrotraumos ties Achilo sausgysle ir kulnu taip pat skatina ataugų vystymąsi.

• Skausmas kulno užpakalinėje dalyje – ypač vaikštant, stovint ar dėvint batus su standžiu užkulniu.


• Patinimas ir paraudimas – ties kauline atauga, dažnai pastebimas minkštųjų audinių paburkimas.


• Kietas gumbas virš kulno – juntama ar matoma kaulinė išauga ties Achilo sausgyslės prisitvirtinimu.


• Padidėjęs jautrumas spaudžiant – kulno sritis tampa skausminga net liečiant ar avint aptemptą avalynę.


• Skausmas rytais ar po fizinio krūvio – būdingas pradinis sustingimas, kuris šiek tiek sumažėja pajudėjus.


• Apribotas kulkšnies judėjimas – esant uždegimui ar skausmui gali būti sunku pilnai lenkti ar tiesti pėdą.

1. Gydytojo apžiūra – ortopedas ar reabilitologas apžiūri kulno sritį, įvertina iškilimą, jautrumą, judesių amplitudę ir skausmą spaudžiant ar judinant pėdą.


2. Rentgeno tyrimas (RTG) – svarbiausias vaizdinis tyrimas, leidžiantis matyti kaulinę išaugą (Haglundo ataugą) kulnakaulio užpakalinėje dalyje.


3. Ultragarsas (echoskopija) – naudojamas įvertinti Achilo sausgyslės būklę, galimą uždegimą, tepalinio maišelio (bursos) patinimą ar skysčio kaupimąsi.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – taikoma sudėtingesniais atvejais, kai reikia tiksliai įvertinti minkštųjų audinių pažeidimą, sausgyslės degeneraciją ar uždegimo plitimą.


5. Eisenos ar biomechaninis vertinimas (jei reikia) – naudojamas norint nustatyti, ar pėdos padėtis ir judesiai prisideda prie Haglundo sindromo vystymosi.

1. Avalynės keitimas – svarbiausias pirmasis žingsnis; rekomenduojama avėti minkštą, be kieto užkulnio avalynę, kuri nespaustų kulno ir neprovokuotų dirginimo.


2. Ortopediniai įdėklai ar pakėlimai – padeda sumažinti spaudimą Achilo sausgyslei ir sumažinti kulno trintį su avalyne.


3. Fizinė terapija ir tempimo pratimai – skiriami pratimai, ypač Achilo sausgyslės ir blauzdos tempimui, siekiant sumažinti įtampą uždegimo srityje.


4. Šaltis ir priešuždegiminiai vaistai – šaldymo priemonės ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) mažina skausmą bei uždegimą.


5. Kortikosteroidų injekcijos – kai uždegimas stiprus, gali būti taikomos vietinės injekcijos į tepalinį maišelį (bet ne į sausgyslę, kad nebūtų pažeidimo rizikos).


6. Fizioterapinės procedūros – ultragarsas, elektroterapija ar smūginės bangos terapija gali būti taikomos uždegimui ir skausmui mažinti.


7. Chirurginis gydymas – skiriamas, jei konservatyvios priemonės neveiksmingos; operacijos metu pašalinama kaulinė atauga ir, jei reikia, išvalomi uždegimo pažeisti audiniai.

Negydomas arba užsitęsęs Haglundo sindromas gali sukelti kelias nemalonias komplikacijas.

Dažniausia iš jų – lėtinis Achilo sausgyslės dirginimas, kuris sukelia sausgyslės uždegimą (tendinitą) ar degeneracinius pokyčius (tendinozę).

Ilgainiui dėl nuolatinio įtempimo gali vystytis sausgyslės silpnumas, padidėja jos plyšimo rizika, ypač staigiai judant ar sportuojant.

Taip pat gali atsirasti nuolatinis bursitas – gleivinio maišelio uždegimas, kuris sukelia skausmą, patinimą ir neleidžia avėti įprastos avalynės.

Uždegimo židinys gali virsti kalcifikuotu, sukeldamas dar didesnį diskomfortą ir spaudimą kulno srityje.

Dėl skausmo ir eisenos pokyčių išsivysto judėjimo apribojimas – žmogus pradeda vengti fizinio aktyvumo, keičia žingsnį ar svorio paskirstymą, o tai ilgainiui gali sukelti pėdos, čiurnos ar net kelio sąnario perkrovą ir antrinius skausmus.

Pažengusiais atvejais, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, gali prireikti chirurginės intervencijos, o po jos – ilgesnės reabilitacijos, todėl svarbu gydymą pradėti laiku.

Haglundo sindromo galima išvengti rūpinantis pėdų biomechanika ir vengiant ilgalaikio kulno dirginimo.

Pirmiausia svarbu rinktis tinkamą avalynę – patogius batus su minkštu užkulniu, pakankamai vietos kulno srityje ir geru amortizavimu.

Vengtina siaura, kieta ar aukštakulnė avalynė, kuri spaudžia užpakalinę kulno dalį.

Reguliarūs tempimo pratimai, ypač Achilo sausgyslei ir blauzdos raumenims, padeda palaikyti sausgyslės elastingumą ir mažina tempimo įtampą ties prisitvirtinimo vieta.

Tai ypač svarbu aktyviems žmonėms ar tiems, kurių darbas reikalauja daug stovėjimo ar ėjimo.

Jei pastebimas padidėjęs pėdos skliautas ar kulno ašies pakitimai, vertėtų apsilankyti pas ortopedą ar kineziterapeutą – ankstyvas ortopedinių įdėklų naudojimas gali padėti išvengti per didelės apkrovos kulno srityje.

Taip pat svarbu neignoruoti pirmųjų simptomų, tokių kaip spaudimas ar diskomfortas avint batus – laiku koreguota avalynė ir apkrovų sumažinimas gali sustabdyti būklės progresavimą.

Galiausiai, reguliari pėdų priežiūra ir fizinio krūvio balansavimas leidžia išvengti pertempimų, mikrotraumų ir uždegiminių procesų, kurie ilgainiui gali išprovokuoti Haglundo sindromą.