Haimoritas

1. Gleivinės paburkimas – uždegimas sukelia sinusų gleivinės patinimą, dėl kurio susiaurėja ar užsidaro sinusų latakai (kanalai).


2. Sinuso ventiliacijos sutrikimas – gleivės negali tinkamai ištekėti iš sinuso, kaupiasi viduje, sudarydamos palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi.


3. Uždegimo progresavimas – dėl gleivių kaupimosi ir bakterijų dauginimosi vystosi uždegiminis procesas sinusų viduje.


4. Gleivių ir pūlių kaupimasis – uždegimas sukelia gleivių ir pūlių sankaupas sinuso ertmėje, kurios dar labiau užkemša kanalus.


5. Simptomų atsiradimas ir ligos progresavimas – atsiranda nosies užgulimas, spaudimas veido srityje ir kiti haimorito požymiai.

• Virusinės arba bakterinės infekcijos – dažniausia haimorito priežastis, dažnai vystosi po peršalimo ar kitų kvėpavimo takų infekcijų.


• Alerginės reakcijos – alerginis uždegimas gali sukelti gleivinės paburkimą ir uždegimą sinusų srityje.


• Anatominiai nosies pakitimai – nosies pertvaros kreivumas, polipai ar kiti struktūriniai pokyčiai gali sutrikdyti sinusų ventiliaciją ir drenažą.


• Burnos ar dantų infekcijos – ypač viršutinės žandikaulio dantų uždegimai gali plisti į maxillinius sinusus.


• Kitos priežastys – nosies traumos, svetimkūniai nosies gleivinėje arba imuninės sistemos sutrikimai gali skatinti haimorito vystymąsi.

Šie veiksniai sukelia gleivinės patinimą ir uždegimą, kuris trukdo normaliai sinusų funkcijai ir sukelia haimorito požymius.

• Nosies užgulimas ar užsikimšimas


• Veido skausmas ar spaudimas, ypač skruostų srityje


• Galvos skausmas


• Pūlingos ar gleivingos išskyros iš nosies


• Kvapo sutrikimai arba sumažėjęs uoslės pojūtis


• Karščiavimas (dažniau ūmio haimorito atveju)


• Bendras silpnumas, nuovargis


• Kartais skausmas dantyse, ypač viršutinėje žandikaulio dalyje


• Kosulys, ypač naktį

Simptomai gali būti ūmūs (trukti kelias savaites) arba lėtiniai (virš 12 savaičių).

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina nosies gleivinės būklę, veido srities skausmą ir kitus simptomus.


2. Nosies endoskopija – leidžia tiesiogiai apžiūrėti nosies ančiuvačius ir gleivinę, įvertinti uždegimą bei išskyras.


3. Vaizdiniai tyrimai: Kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliai įvertina sinusų uždegimą, gleivių kaupimąsi ir anatominius pakitimus. Rentgeno nuotrauka – mažiau tiksli, bet kartais naudojama kaip pirminis tyrimas.


4. Nosies išskyrų mikrobiologinis tyrimas – siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir tinkamą antibiotikų pasirinkimą.


5. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas gali parodyti uždegimo požymius (padidėję baltieji kraujo kūneliai, uždegiminiai žymenys).

1. Vaistai nuo uždegimo ir skausmo – nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas) mažina skausmą ir patinimą.


2. Antibiotikai – skiriami, jei haimoritas yra bakterinės kilmės arba kai uždegimas trunka ilgiau ir yra rizika komplikacijų.


3. Nosies lašai arba purškalai – dekongestantai padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą ir pagerina sinusų drenažą.


4. Drėkinimas ir nosies skalavimas – drėkina gleivinę, padeda pašalinti gleives ir sumažina uždegimą.


5. Chirurginis gydymas – taikomas sunkiems ar lėtiniams atvejams, kai reikalingas sinusų drenažas arba pašalinamos anatominės kliūtys.


6. Poilsis ir bendras organizmo stiprinimas – svarbus palaikantis gydymas.

Pirmiausia, uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti orbito (akies ančiuvačio) uždegimą arba abscesą, kuris gali sutrikdyti regėjimą ir reikalauti skubios chirurginės intervencijos.

Kita pavojinga komplikacija yra smegenų dangalų uždegimas (meningitas) arba smegenų abscesas, kai infekcija plinta į centrinę nervų sistemą.

Uždegimas taip pat gali išplisti į kaulus, sukeldamas osteomielitą – kaulo uždegimą.

Be to, haimoritas gali sukelti lėtinius sinusų uždegimus, dėl kurių susidaro nuolatiniai gleivių kaupimosi židiniai ir pasikartojantys uždegimai.

Sunkiais atvejais gali išsivystyti sepsis – sisteminė infekcija, kuri gali būti gyvybei pavojinga.

Pirmiausia svarbu laiku ir tinkamai gydyti kvėpavimo takų infekcijas, nes dažnai haimoritas vystosi kaip komplikacija po peršalimo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų.

Antra, rekomenduojama palaikyti gerą nosies higieną – reguliariai valyti nosį, ypač jei yra nosies užgulimas ar alergijos, kurios gali skatinti gleivinės paburkimą ir uždegimą.

Trečia, būtina vengti ilgalaikio nosies užgulimo ir nevartoti dekongestantų be gydytojo nurodymo, nes netinkamas jų naudojimas gali pabloginti sinusų drenažą.

Ketvirta, svarbu stiprinti imuninę sistemą – sveikai maitintis, reguliariai sportuoti, užtikrinti pakankamą poilsį ir valdyti stresą.

Penktas patarimas – vengti alergenų ir užterštos aplinkos, jei esate alergiškas ar jautrus kvėpavimo takų dirgikliams.

Galiausiai, jei turite anatominės nosies struktūros pakitimų (pvz., kreivą nosies pertvarą), verta pasitarti su gydytoju dėl galimų korekcijų, kad pagerintumėte nosies ventiliaciją ir sumažintumėte sinusų uždegimo riziką.

Laikantis šių priemonių galima sumažinti haimorito riziką ir išlaikyti kvėpavimo takų sveikatą.