Įtampos tipo galvos skausmai

1. Pradinis dirgiklis – stresas, ilgas raumenų įtempimas ar kiti veiksniai paveikia nervų ir raumenų sistemas.


2. Raumenų įtempimo padidėjimas – kaklo, pečių ir galvos raumenys tampa standesni ir jautresni.


3. Kraujotakos pokyčiai – dėl raumenų įtampos sumažėja vietinė kraujotaka ir audinių aprūpinimas deguonimi.


4. Nervų sistemos reakcija – centrinė nervų sistema pradeda stipriau reaguoti į skausmo signalus.


5. Skausmo pojūčio plitimas – signalai iš įtemptų raumenų perduodami į galvos sritį, sukeldami spaudimo ar veržimo jausmą.


6. Skausmo palaikymas – ilgalaikis dirgiklių poveikis ir įtampos nepanaikinimas lemia užsitęsusį arba pasikartojantį skausmą.

• Emocinis stresas – nuolatinė įtampa, nerimas ar psichologinis krūvis.


• Ilgalaikė raumenų įtampa – dažnai dėl netaisyklingos laikysenos, ilgo darbo kompiuteriu ar monotoniškų judesių.


• Miego sutrikimai – per mažas arba prastos kokybės miegas.


• Akių nuovargis – dėl ilgo darbo ekranuose ar netaisyklingos regos korekcijos.


• Fizinio aktyvumo stoka – sumažėjęs raumenų tonusas ir kraujotaka.


• Netaisyklinga mityba ar dehidratacija – gali paveikti bendrą organizmo būklę ir skausmo jautrumą.


• Hormonų svyravimai – pvz., menstruacijų metu ar menopauzėje.


• Jautresnė skausmo reguliacijos sistema – genetiniai ar įgyti nervų sistemos ypatumai.

• Spaudimo ar veržimo pojūtis galvos srityje, dažniausiai abipusis.


• Palaipsnis skausmo atsiradimas – skausmas stiprėja lėtai, be staigaus priepuolio.


• Lengno ar vidutinio intensyvumo skausmas, kuris netrukdo atlikti kasdienės veiklos.


• Skausmo plitimas nuo kaktos, smilkinių ar pakaušio į kitas galvos sritis.


• Raumenų įtempimas kaklo ir pečių srityje.


• Simptomų nebuvimas – nėra pykinimo, vėmimo ar ryškaus jautrumo šviesai ir garsui (arba jie labai silpni).


• Skausmo trukmė – nuo kelių minučių iki kelių valandų ar net dienų.

Įtariant įtampos tipo galvos skausmus, dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis išsamia anamneze ir neurologine apžiūra, nes specifinių laboratorinių ar instrumentinių tyrimų šiai būklei patvirtinti nėra. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti atliekami tyrimai kitoms ligoms atmesti:

1. Klinikinis pokalbis ir simptomų analizė – vertinamas skausmo pobūdis, trukmė, dažnumas, provokuojantys veiksniai.


2. Neurologinė apžiūra – įvertinama nervų sistemos būklė, raumenų tonusas, refleksai.


3. Kraujo tyrimai – atliekami įtariant uždegiminius, hormoninius ar medžiagų apykaitos sutrikimus.


4. Regos patikra – akių įtampos ar refrakcijos sutrikimų nustatymui.


5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) – atliekama, jei įtariami struktūriniai galvos smegenų pokyčiai ar yra „pavojaus signalų“ (pvz., staigus naujo tipo skausmas, neurologiniai simptomai).


6. Kiti specializuoti tyrimai – pagal individualią situaciją, siekiant atmesti antrines galvos skausmo priežastis.

1. Skausmą malšinantys vaistai – paracetamolis, ibuprofenas ar kiti analgetikai, vartojami tik prireikus, vengiant piktnaudžiavimo.


2. Raumenų atpalaidavimas – fizioterapijos procedūros, masažas, tempimo pratimai kaklo ir pečių juostai.


3. Profilaktinis gydymas – tam tikri antidepresantai ar kiti vaistai, jei skausmai dažni arba lėtiniai.


4. Streso mažinimas – meditacija, kvėpavimo pratimai, progresuojantis raumenų atpalaidavimas.


5. Gyvensenos korekcija – reguliarus miegas, pertraukos darbo metu, taisyklinga laikysena, pakankamas skysčių vartojimas.

Įtampos tipo galvos skausmai retai sukelia rimtų fizinių komplikacijų, tačiau gali turėti reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei.

Dažniausia pasekmė yra lėtinis skausmas, kai epizodiniai skausmai pereina į nuolatinius ir varginančius.

Dėl ilgalaikio diskomforto gali atsirasti miego sutrikimai, dirglumas ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas, kurie trukdo darbui ar mokslams.

Kai kuriems žmonėms išsivysto nerimo sutrikimai arba depresija, ypač jei skausmai kartojasi dažnai.

Taip pat gali atsirasti vaistų sukeltas galvos skausmas, jei per dažnai vartojami analgetikai.

Įtampos tipo galvos skausmų galima išvengti taikant paprastas prevencijos priemones.

Svarbu laikytis taisyklingos laikysenos dirbant, ypač prie kompiuterio, ir daryti reguliarias pertraukas.

Reikėtų mažinti streso lygį naudojant atsipalaidavimo technikas, tokius kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti gerą raumenų tonusą ir kraujotaką. Būtina užtikrinti pakankamą miegą ir stabilią miego rutiną.

Taip pat svarbu apsaugoti akis nuo nuovargio, reguliariai ilsint jas darbo metu ir užtikrinant tinkamą apšvietimą. Pakankamas vandens vartojimas ir subalansuota mityba taip pat gali sumažinti skausmų tikimybę.