Klubo sąnario artrozė

1. Kremzlės pažeidimas – kremzlė pradeda nusidėvėti, plonėti ir praranda elastingumą.


2. Sąnario paviršių pokyčiai – nusidėvėjusi kremzlė sukelia sąnario kaulų paviršių trintį ir pažeidimus.


3. Sąnario kapsulės ir aplinkinių audinių uždegimas – dėl nuolatinio dirginimo gali vystytis uždegiminiai procesai.


4. Sąnario deformacijos – kauliniai ataugimai (osteofitai) formuojasi sąnario kraštuose, keičia sąnario formą ir funkciją.


5. Judėjimo apribojimai ir skausmas – progresuojant ligai, sumažėja sąnario judrumas, atsiranda skausmas ir standumas.

Ši eiga gali trukti mėnesius ar metus, priklausomai nuo individualių veiksnių ir gydymo.

• Amžius – natūralus kremzlės senėjimas ir nusidėvėjimas.


• Sąnario perkrova – antsvoris, intensyvus fizinis krūvis ar profesinė veikla, kuri apkrauna klubo sąnarį.


• Ankstesnės traumos – lūžiai, išnirimai ar kiti sąnario pažeidimai.


• Įgimtos ar vystymosi sutrikimai – pavyzdžiui, klubo sąnario displazija.


• Uždegiminės ligos – reumatoidinis artritas ar kitos uždegiminės sąnarių ligos.


• Kraujotakos sutrikimai – sutrikęs kaulo aprūpinimas krauju gali pažeisti kremzlę.

Šie veiksniai sukelia kremzlės pažeidimą, kuris veda prie sąnario funkcijos sutrikimo ir artrozės vystymosi.

• Skausmas klubo srityje, kuris gali plisti į kirkšnį ar šlaunį.


• Judėjimo ribojimas ir standumas, ypač po ilgo poilsio.


• Traškėjimas arba girgždėjimas sąnaryje judant.


• Skausmas sustiprėja fizinio krūvio metu ar po jo.


• Silpnumas ir raumenų spazmai aplink klubo sąnarį.

1. Rentgenograma – pagrindinis tyrimas, rodantis kremzlės susidėvėjimą, sąnario siaurėjimą, osteofitus ir kaulų pokyčius.


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama, jei reikia išsamiau įvertinti kremzlės būklę ir aplinkinius minkštuosius audinius.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – skirta detalesnei kaulų struktūrų analizei, ypač sudėtingais atvejais.


4. Fizinė apžiūra – vertinama sąnario judrumas, skausmo vieta ir intensyvumas.


5. Kraujo tyrimai – atliekami norint atmesti uždegimines ligas, pvz., reumatoidinį artritą.

1. Fizinė terapija ir mankšta – stiprina raumenis, gerina sąnario judrumą ir mažina skausmą.


2. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba skausmą malšinantys preparatai.


3. Gyvenimo būdo korekcijos – svorio kontrolė, ergonomikos laikymasis ir fizinis aktyvumas.


4. Ortopedinės priemonės – specialūs įtvarai ar pagalvėlės, mažinančios sąnario apkrovą.


5. Injekcijos į sąnarį – hialurono rūgšties ar kortikosteroidų injekcijos, mažinančios uždegimą ir skausmą.


6. Chirurginis gydymas – kai konservatyvūs metodai neefektyvūs, atliekama sąnario pakeitimo operacija (endoprotezavimas).

Klubo sąnario artrozė gali sukelti rimtų judėjimo ir gyvenimo kokybės sutrikimų. Viena dažniausių komplikacijų yra sąnario deformacija, kuri dar labiau riboja judrumą ir sukelia skausmą.

Dėl sąnario funkcijos sutrikimo gali vystytis raumenų atrofija aplink klubo sritį, silpnindama kūno stabilumą ir padidindama kritimų riziką.

Ilgalaikis skausmas ir judėjimo apribojimai gali sukelti psichologinį stresą, depresiją ir socialinę izoliaciją.

Be to, klubo sąnario artrozė gali lemti gaitos (ėjimo) sutrikimus, kurie paveikia paciento savarankiškumą ir kasdienį gyvenimą.

Negydoma liga progresuoja ir gali sukelti antrines sąnario komplikacijas, pavyzdžiui, uždegimą ar kaulų pokyčius, kurie dar labiau apsunkina gydymą.

Klubo sąnario artrozės išvengti galima laikantis kelių svarbių prevencinių priemonių, kurios padeda išlaikyti sąnarių sveikatą ir funkciją.

Pirmiausia svarbu palaikyti normalų kūno svorį, nes antsvoris didina sąnario apkrovą ir skatina kremzlės nusidėvėjimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas ir mankšta stiprina aplinkinius raumenis, gerina sąnario stabilumą ir lankstumą, taip mažindami artrozės riziką.

Reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio ir traumų, kurios gali pažeisti sąnarius arba paskatinti ligos vystymąsi.

Svarbu laikytis ergonomikos principų tiek kasdieniame gyvenime, tiek darbe, kad sumažintumėte sąnarių perkrovą.

Anksti diagnozuoti ir gydyti bet kokias sąnarių traumas ar uždegimus, nes jie gali būti artrozės pradžia.

Reguliariai tikrintis pas gydytoją, ypač jei yra šeimos anamnezė ar kiti rizikos veiksniai, padeda anksti pastebėti ir valdyti ligos požymius.