Kojų venų trombozė

1. Sutrikusi kraujotaka – dėl ilgo nejudėjimo (pvz., po operacijos, ilgo skrydžio ar gulėjimo), susilpnėja kraujo tekėjimas kojų venose.


2. Kraujagyslių sienelės pažeidimas – venos vidinis sluoksnis gali būti pažeistas dėl traumos, operacijos, uždegimo ar kitų veiksnių, sudarant sąlygas krešuliui formuotis.


3. Padidėjęs kraujo krešėjimas – dėl tam tikrų ligų, genetinių faktorių ar medikamentų vartojimo (pvz., hormoninės kontracepcijos) kraujas gali tapti labiau linkęs krešėti.


4. Trombo susidarymas – susiformavęs kraujo krešulys (trombas) pradeda augti giliosiose kojų venose, dažniausiai blauzdoje ar šlaunyje.


5. Veninio kraujo pratekėjimo sutrikimas – krešulys trukdo normaliam kraujo nutekėjimui, dėl ko kyla spaudimas, gali atsirasti tinimas ar diskomfortas.


6. Galimos komplikacijos – jei trombas atitrūksta nuo venos sienelės, jis gali patekti į kraujotaką ir pasiekti plaučius, sukeldamas plaučių emboliją – sunkią, gyvybei pavojingą būklę.

• Ilgalaikis nejudrumas – ilgas sėdėjimas ar gulėjimas (po operacijų, kelionių, ligos) sulėtina kraujotaką ir sudaro palankias sąlygas krešulių susidarymui.


• Venų sienelės pažeidimas – operacijos, traumos, venų kateteriai ar uždegiminiai procesai gali pažeisti venos sienelę, skatindami trombo susidarymą.


• Padidėjęs kraujo krešumas – dėl genetinių sutrikimų (pvz., trombofilijos), onkologinių ligų, hormoninių vaistų (ypač kontraceptikų) ar nėštumo kraujas gali tapti labiau linkęs krešėti.


• Amžius ir lėtinės ligos – vyresniame amžiuje trombozės rizika didėja, ypač jei yra širdies nepakankamumas, nutukimas, vėžys ar cukrinis diabetas.


• Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, gimdymas ar hormonų terapija keičia kraujo savybes ir gali didinti trombo susidarymo riziką.


• Rūkymas – pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina kraujo krešėjimą, taip skatindamas trombozės vystymąsi.

• Vienpusis kojų tinimas – dažniausiai staiga atsirandantis, ypač blauzdoje ar šlaunyje.


• Skausmas ar maudimas – gali būti bukas, pulsuojantis ar stiprėjantis stovint ar vaikštant.


• Kojos paraudimas arba pamėlynavimas – oda gali įgauti rausvą ar melsvą atspalvį virš pažeistos venos.


• Odos įtempimas ar blizgėjimas – patinusi vieta atrodo įtempta, kartais blizganti.


• Šilumos pojūtis – paveikta sritis gali būti šiltesnė nei aplinkinė oda.


• Skausmingumas liečiant – ypač ties apatine koja ar šlaunimi, kur lokalizuojasi trombas.

1. Doplerio ultragarsas (venų echoskopija) – pagrindinis ir dažniausiai taikomas tyrimas, leidžiantis įvertinti venų kraujotaką ir tiesiogiai matyti trombą.


2. D-dimerų kraujo tyrimas – padidėję D-dimerų rodikliai rodo padidėjusį kraujo krešėjimą organizme; šis tyrimas naudingas kaip atrankinis metodas, ypač jei rizika maža.


3. Venografija (retai naudojama) – kontrastinė rentgeno procedūra, skirta detaliai įvertinti gilias venas, dažniausiai taikoma, kai ultragarsas neinformatyvus.


4. Kraujo tyrimai dėl krešėjimo – jei trombozė kartojasi ar atsiranda jauname amžiuje, tiriami genetiniai ir įgyti kraujo krešumo sutrikimai (trombofilijos tyrimai).


5. KT ar MRT angiografija – skiriama retais atvejais, ypač jei įtariama plaučių embolija ar gilesnė kraujagyslių trombozė.

1. Antikoaguliantai (kraujo skiedikliai) – pagrindinis gydymo būdas, padedantis sustabdyti trombo augimą ir sumažinti naujų krešulių susidarymo riziką. Dažniausiai skiriami: – Heparinas (leidžiamas į veną arba po oda) – pradinis gydymas. – Varfarinas arba nauji geriamieji antikoaguliantai (pvz., rivaroksabanas, apiksabanas) – ilgalaikei terapijai.


2. Kompresinės kojinės – specialios kojinės gerina veninę kraujotaką, padeda mažinti tinimą ir saugo nuo ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip lėtinis venų nepakankamumas ar potrombozinis sindromas.


3. Fizinė veikla ir mobilizacija – skatinamas ankstyvas judėjimas, kad gerėtų kraujotaka ir mažėtų komplikacijų rizika. Ilgas gulėjimas vengiamas, nebent būklė labai sunki.


4. Trombolizinė terapija – retai taikoma, kai trombas labai didelis ar gresia gyvybei pavojinga plaučių embolija. Naudojami vaistai, kurie aktyviai tirpdo krešulį (pvz., alteplazė).

Kojų venų trombozė, ypač negydoma arba pavėluotai diagnozuota, gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Viena pavojingiausių komplikacijų – plaučių embolija, kai dalis trombo atitrūksta ir per kraujotaką patenka į plaučius, blokuodama kraujo tekėjimą. Tai gali sukelti staigų dusulį, krūtinės skausmą ar net mirtį.

Kita dažna komplikacija – potrombozinis sindromas, kuris vystosi dėl ilgalaikio veninio kraujotakos sutrikimo.

Jam būdingas nuolatinis kojos tinimas, skausmas, sunkumo jausmas, o vėlesnėse stadijose – odos spalvos pakitimai, venų išsiplėtimas ar net atviros opos.

Ilgainiui gali išsivystyti lėtinis venų nepakankamumas, kai sutrikusi veninė kraujotaka sukelia nuolatinius audinių pakitimus, dažnai lydimus diskomforto ir riboto judrumo.

Taip pat, jei trombozė pasikartoja, didėja ilgalaikė neįgalumo ir priklausomybės nuo gydymo rizika, ypač jei reikalingas nuolatinis antikoaguliantų vartojimas.

Norint išvengti kojų venų trombozės, svarbu palaikyti gerą kraujotaką ir mažinti rizikos veiksnius. Vienas pagrindinių būdų – aktyvus gyvenimo būdas.

Reguliarus judėjimas, vaikščiojimas ar net nedideli kojų pratimai ilgo sėdėjimo metu (pvz., kelionėse ar biure) padeda išlaikyti kraują judėjime.

Vengti ilgo nejudėjimo – ilgas gulėjimas ar sėdėjimas po operacijų, ligų ar kelionių didina trombozės riziką, todėl svarbu kuo anksčiau pradėti judėti ar taikyti profilaktines priemones.

Kompresinių kojinių dėvėjimas – ypač rekomenduojamas žmonėms, turintiems venų problemų, dirbantiems sėdimą ar stovimą darbą arba po operacijų.

Sveikas svoris ir mityba – antsvoris didina spaudimą kojų venoms, tad svarbu palaikyti normalų kūno svorį ir vengti dehidratacijos, nes tirštesnis kraujas lengviau kreša.

Rūkymo atsisakymas – rūkymas kenkia kraujagyslių sienelėms ir skatina krešulių susidarymą, tad jo atsisakymas yra svarbi prevencinė priemonė.

Jei žmogus priklauso rizikos grupei (pvz., patyrė trombozę anksčiau, laukiasi, vartoja hormoninius vaistus ar turi genetinį polinkį), būtina profilaktiškai konsultuotis su gydytoju, kuris gali paskirti antikoaguliantų arba kitas apsaugos priemones.