Kokliušas

1. Pradinė (katarinė) stadij. Trunka 1–2 savaites. Ši stadija labai panaši į peršalimą. Ligoniui pasireiškia lengvas kosulys, čiaudulys, nedidelė temperatūra, sloga, akių ašarojimas. Kadangi simptomai nespecifiniai, šiame etape liga dažnai neatpažįstama.


2. Spazminio kosulio (paroksizminė) stadija. Trunka 2–6 savaites (kartais ilgiau). Kosulys tampa stiprus, spazminis, dažnai pasireiškiantis priepuoliais, ypač naktį. Kvėpavimas tarp kosulio serijų dažnai lydimas „įkvepimo su švilpimu“ (vadinamojo „kokliušinio įkvėpimo“). Ši stadija yra sunkiausia, ypač vaikams – gali pasireikšti vėmimas po kosulio, išsekimas, melsvumas dėl deguonies trūkumo.


3. Pasveikimo (rekonvalescencijos) stadija. Trunka 2–4 savaites ar ilgiau. Kosulio priepuoliai palaipsniui retėja ir silpnėja, tačiau gali išlikti dar kelias savaites ar net mėnesius, ypač po fizinio krūvio ar virusinės infekcijos.

Ši eiga būdinga nediagnozuotam arba neskiepytam pacientui. Skiepytiems žmonėms liga dažnai būna lengvesnė arba net netipiška, be aiškių stadijų.

1. Užsikrėtimas nuo sergančio žmogaus. Sergantis asmuo išskiria bakterijas ypač per pirmąsias ligos savaites, net jei simptomai dar silpni.


2. Nevisiškas ar nepakankamas imunitetas. – Neskiepyti kūdikiai ir vaikai yra ypač pažeidžiami. – Suaugusieji gali sirgti, jei imunitetas po vaikystėje gautų skiepų yra nusilpęs (po 5–10 metų apsauga silpnėja).


3. Nepilna vakcinacija arba jos atsisakymas. Jei vaikas negauna visos vakcinų serijos arba šeima atsisako skiepų, labai padidėja rizika susirgti.


4. Kontaktas su besimptomiu nešiotoju. Kai kurie suaugusieji ar paaugliai gali turėti lengvą ligos formą ar būti bakterijos nešiotojai be akivaizdžių simptomų – tačiau jie vis tiek platina užkratą.

1. Katarinė stadija (1–2 savaitės): Pasirodo pirmieji, į peršalimą panašūs požymiai: lengvas sausas kosulys, sloga, čiaudulys, nedidelis karščiavimas arba visai be temperatūros, akių ašarojimas, nuovargis. Šiame etape žmogus jau gali užkrėsti kitus, nors simptomai dar labai lengvi.


2. Paroksizminė stadija (2–6 savaitės ir ilgiau): Kosulys tampa stiprus ir priepuolinis. Dažnai pasireiškia kosulio „serijos“, po kurių seka gilus, švilpiantis įkvėpimas. Gali prasidėti vėmimas po kosulio, melsvumas ar paraudimas veide, stiprus nuovargis. Priepuoliai dažnėja naktį ir labai vargina pacientą.


3. Pasveikimo stadija (2–4 savaitės ar ilgiau): Kosulys palaipsniui silpnėja ir retėja, tačiau gali užsitęsti dar kelias savaites ar net mėnesį, ypač po fizinio krūvio ar peršalimo.

Kūdikiams kokliušas gali pasireikšti netipiniais požymiais: kvėpavimo sustojimais (apnėja), dusuliu, melsvumu, vangumu. Kartais kosulys visai neišreikštas, todėl diagnozė gali vėluoti.

1. PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimas. Tai pagrindinis ir jautriausias tyrimas kokliušo diagnostikai. Nustato Bordetella pertussis genetinę medžiagą iš nosiaryklės tepinėlio. Tyrimas efektyviausias per pirmąsias 2–3 ligos savaites.


2. Skrandžio aspirato tyrimas kūdikiams. Jei kūdikis nesugeba iškosėti skreplių, bakterijai nustatyti gali būti tiriamas skrandžio turinys.


3. Kraujo serologiniai tyrimai. Naudojami vėlyvoje ligos stadijoje (dažniausiai po 3 savaičių), kai PGR jau gali būti neigiamas. Nustatomi antikūnai prieš kokliušo toksinus.


4. Pilnas kraujo tyrimas. Dažnai nustatomas padidėjęs limfocitų kiekis (limfocitozė), kuris būdingas kokliušui, ypač vaikams. Šis požymis nėra specifinis, bet gali būti papildoma užuomina.


5. Krūtinės ląstos rentgenograma. Atliekama, jei įtariamos komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas. Neparodo pačios infekcijos, bet padeda įvertinti būklės sunkumą.


6. Kultūra (pasėlis). Atliekamas iš nosiaryklės mėginio, bet rečiau naudojamas dėl ilgo rezultatų laukimo (iki 7 dienų) ir mažesnio jautrumo, ypač vėlyvoje ligos stadijoje.

1. Antibiotikų terapija. Skiriama kuo anksčiau, dažniausiai per pirmas 2–3 ligos savaites. Efektyviausi – makrolidai (azitromicinas, klaritromicinas, eritromicinas). Jie sutrumpina infekcijos trukmę ir sumažina užkrečiamumą.


2. Simptominis gydymas. Taikomas kosuliui ir bendram ligos poveikiui mažinti. Apima poilsį, gausų skysčių vartojimą, ramybę ir drėgno oro inhaliacijas. Kosulį slopinantys vaistai paprastai neveiksmingi.


3. Gydymas ligoninėje. Taikomas kūdikiams ir sunkiems atvejams. Gali prireikti deguonies terapijos, intraveninių skysčių ar kvėpavimo palaikymo. Stebima dėl galimų komplikacijų, ypač kvėpavimo sustojimų.


4. Izoliacija. Sergantieji turi būti izoliuojami bent 5 dienas nuo antibiotikų vartojimo pradžios, kad neplatintų ligos kitiems.


5. Profilaktinis gydymas kontaktiniams asmenims. Artimiems kontaktams (ypač kūdikiams, nėščiosioms) gali būti skiriami antibiotikai, net jei simptomų nėra, siekiant užkirsti kelią ligos išplitimui.


6. Stebėjimas ir komplikacijų prevencija. Ilgalaikis kosulys ir kvėpavimo sutrikimai reikalauja nuolatinio būklės vertinimo, ypač mažiems vaikams ar asmenims su gretutinėmis ligomis.

• Plaučių uždegimas (pneumonija). Dažniausia ir pavojingiausia komplikacija, ypač kūdikiams. Gali būti sukelta tiek Bordetella pertussis, tiek kitų bakterijų.


• Kvėpavimo sustojimas (apnėja). Būdinga kūdikiams, dažnai pasireiškia be aiškaus kosulio. Gali būti gyvybei pavojinga.


• Melsvumas ir deguonies trūkumas. Ilgi kosulio priepuoliai gali sukelti hipoksiją, cianozę ar net sąmonės praradimą.


• Vėmimas ir svorio kritimas. Dėl dažno vėmimo po kosulio sunku maitintis, ypač vaikams.


• Kraujavimai. Kosulio metu gali plyšti smulkios kraujagyslės akyse ar veide, pasireiškia kraujosruvos, retais atvejais – kraujavimas iš nosies ar net smegenų.


• Išvaržos. Dėl nuolatinio stipraus kosulio gali atsirasti pilvo ar kirkšnies išvaržos.


• Traukuliai ir encefalopatija. Reti, bet labai rimti neurologiniai pažeidimai, dažniausiai pasitaikantys kūdikiams, galintys sukelti ilgalaikius smegenų veiklos sutrikimus.


• Mirtis. Retais atvejais, ypač neskiepytiems kūdikiams, kokliušas gali baigtis mirtimi dėl sunkių komplikacijų.

1. Skiepijimas. Pagrindinė prevencijos priemonė. Vaikams skiepai nuo kokliušo įtraukti į kombinuotą vakciną (DTaP). Suaugusiems ir nėščiosioms rekomenduojamos sustiprinamosios dozės (Tdap), ypač prieš gimdymą.


2. Naujagimių apsauga per nėštumą. Nėščiosios skiepijamos trečiame trimestre, kad perduotų antikūnus vaisiui ir apsaugotų kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.


3. Kontaktų ribojimas ligos protrūkio metu. Vengimas artimo bendravimo su sergančiais ar neseniai sirgusiais žmonėmis, ypač kūdikių aplinkoje.


4. Higienos laikymasis. Rankų plovimas, kosėjimas į alkūnę, vienkartinių servetėlių naudojimas sumažina infekcijos plitimą.


5. Greitas gydymas ir izoliacija. Sergantys asmenys turi būti gydomi antibiotikais ir izoliuojami nuo aplinkinių bent 5 dienas nuo gydymo pradžios.


6. Profilaktiniai antibiotikai kontaktiniams asmenims. Ypač taikomi kūdikių, nėščiųjų ar nepasiskiepijusių asmenų aplinkoje, jei buvo kontaktas su sergančiuoju.


7. Visuomenės informavimas. Žinojimas apie ligą, jos plitimą ir vakcinacijos svarbą padeda išvengti epidemijų ir apsaugoti rizikos grupes.