Kriptorchizmas

1. Sėklidžių formavimasis – embriono vystymosi pradžioje sėklidės susidaro pilvo ertmėje, netoli inkstų.


2. Pradinis nusileidimas – nėštumo viduryje sėklidės ima slinkti žemyn pilvo ertme link kirkšnies kanalo.


3. Praėjimas per kirkšnies kanalą – vėlesnėje nėštumo stadijoje sėklidės pereina per kirkšnies kanalą.


4. Įprastinis nusileidimas į kapšelį – daugeliu atvejų prieš gimimą arba netrukus po jo sėklidės pasiekia kapšelį.


5. Sutrikimas – kriptorchizmo atveju viena arba abi sėklidės sustoja kelyje (pilvo ertmėje ar kirkšnyje) ir nepasiekia kapšelio.

Kriptorchizmas atsiranda dėl kelių veiksnių, kurie sutrikdo įprastą sėklidžių nusileidimo procesą į kapšelį. Pagrindinės priežastys yra šios:

• Hormoniniai veiksniai – sutrikusi hormonų pusiausvyra nėštumo metu gali trukdyti sėklidžių judėjimui.


• Anatominiai pakitimai – siauras kirkšnies kanalas, neįprasta sėklidės ar spermatozoido virželio struktūra gali sustabdyti nusileidimą.


• Paveldimumas – genetiniai veiksniai padidina riziką, kad berniukui vystysis ši anomalija.


• Priešlaikinis gimimas – neišnešiotiems naujagimiams sėklidės dar gali būti nespėjusios nusileisti iki gimimo.


• Motinos sveikatos būklės – tam tikros ligos, cukrinis diabetas ar vaistų vartojimas nėštumo metu gali turėti įtakos šiam procesui.

Kriptorchizmo požymiai paprastai pastebimi jau vaikystėje. Pagrindiniai:

• Nepalpuojama sėklidė kapšelyje – viena ar abi sėklidės kapšelyje nejuntamos.


• Asimetriškas kapšelis – viena kapšelio pusė atrodo mažesnė ar tuštesnė.


• Sėklidės buvimas neįprastoje vietoje – ji gali būti apčiuopiama kirkšnies srityje ar pilvo ertmėje.

1. Gydytojo apžiūra – įvertinama, ar sėklidė apčiuopiama kapšelyje ar kirkšnies srityje.


2. Ultragarsinis tyrimas – padeda nustatyti, ar sėklidė yra kirkšnies kanale ar pilvo ertmėje.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – taikoma retais atvejais, kai ultragarsu sėklidės nepavyksta rasti.


4. Laparoskopija – diagnostinė procedūra, leidžianti tiksliai nustatyti nepasislinkusios sėklidės vietą pilvo ertmėje.

Kriptorchizmo gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus ir sėklidės vietos:

1. Stebėjimas – pirmus kelis gyvenimo mėnesius kartais sėklidė gali nusileisti savaime, todėl mažiems kūdikiams dažnai taikomas atidžios stebėsenos laikotarpis.


2. Hormoninis gydymas – tam tikrais atvejais skiriami hormonai (pvz., hCG ar GnRH), kurie gali paskatinti sėklidės nusileidimą.


3. Chirurginis gydymas (orchiopeksija) – dažniausiai taikomas metodas, kai operacijos metu sėklidė perkeliamas į kapšelį ir fiksuojama tinkamoje padėtyje; rekomenduojama atlikti iki 1–2 metų amžiaus.

Kriptorchizmas, jei laiku negydomas, gali sukelti įvairias komplikacijas. Dažniausiai pasireiškia vaisingumo sutrikimai, nes aukštesnėje kūno temperatūroje esančios sėklidės gamina mažiau spermos.

Ilgainiui gali išsivystyti sėklidės atrofija, kai ji sumažėja ir praranda savo funkciją. Nenusileidusi sėklidė taip pat padidina sėklidės vėžio riziką, ypač jei sutrikimas koreguojamas vėlai arba visai negydomas.

Be to, dažniau pasitaiko sėklidės sukamasis užsisukimas (torsija), sukeliantis staigų skausmą ir sutrikusį kraujotakos aprūpinimą. Kartais gali pasireikšti ir psichologinis diskomfortas, susijęs su kapšelio asimetrija ar išvaizdos pokyčiais.

Kriptorchizmo visiškai išvengti neįmanoma, nes tai įgimtas sutrikimas, tačiau galima sumažinti jo riziką.

Svarbiausia yra tinkama motinos sveikatos priežiūra nėštumo metu – reguliarios apžiūros, sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas. Didelę reikšmę turi lėtinių ligų kontrolė, ypač cukrinio diabeto ar endokrininių sutrikimų gydymas.

Taip pat svarbu vengti žalingų aplinkos veiksnių, tokių kaip rūkymas, alkoholis ar tam tikrų vaistų vartojimas be gydytojo priežiūros. Nors visiškai užkirsti kelio šiam sutrikimui neįmanoma, šios priemonės gali padėti sumažinti jo atsiradimo tikimybę.