Makšties ir tarpvietės plyšimai gimdant

1. Vaisiaus slinkimas gimdymo takais – vaisiaus galvutė ar kitos dalys spaudžia makšties sieneles ir tarpvietės audinius.


2. Audinių įtempimas – gimdymo metu audiniai maksimaliai išsitempia, tampa plonesni ir mažiau elastingi.


3. Atsparumo riba – pasiekus didžiausią audinių tempimo galimybę, jų skaidulos pradeda plyšti.


4. Plyšimo momentas – audiniai įtrūksta ar plyšta, susidaro paviršiniai ar giluminiai pažeidimai.


5. Plyšimo išplitimas – plyšimas gali išlikti lokalus arba išplisti į gilesnius sluoksnius, priklausomai nuo spaudimo stiprumo ir audinių būklės.

Makšties ir tarpvietės plyšimai gimdant atsiranda dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, lemiančių audinių įtempimą ir pažeidžiamumą gimdymo metu.

• Vaisiaus dydis – didesnė vaisiaus galvutė ar pečių apimtis daro stipresnį spaudimą audiniams.


• Greitas gimdymo eiga – kai vaisius per greitai slenka gimdymo takais, audiniai nespėja prisitaikyti.


• Ilgas ar komplikuotas gimdymas – užsitęsęs audinių spaudimas susilpnina jų elastingumą.


• Moterų audinių ypatumai – mažesnis audinių elastingumas, pirmasis gimdymas ar amžiaus pokyčiai padidina plyšimų tikimybę.


• Akušerinės intervencijos – instrumentinis gimdymas (pvz., žnyplėmis, vakuumu) ar netinkama stūmimo technika gali paskatinti plyšimus.

• Skausmas tarpvietės srityje – sustiprėja judant, sėdint ar atliekant kasdienius veiksmus.


• Tinimas ir diskomfortas – dėl audinių pažeidimo ir gijimo proceso.


• Kraujavimas ar nemalonus išskyrų kvapas – susijęs su žaizdos gijimu.


• Šlapinimosi ar tuštinimosi sunkumai – dėl skausmo ar randų jautrumo.


• Randų jautrumas ir audinių tempimo pojūtis – ypač fizinio krūvio metu.


• Lytinės funkcijos sutrikimai – diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu.

Makšties ir tarpvietės plyšimai gimdant gydomi atsižvelgiant į jų gylį ir apimtį:

1. Siuvimas – dauguma plyšimų užsiuvami iškart po gimdymo, naudojant tirpius siūlus, kad būtų atkurta audinių vientisumas.


2. Žaizdos priežiūra – rekomenduojama palaikyti švarą, reguliariai keisti higienos priemones, vengti papildomo sudirginimo.


3. Skausmo kontrolė – taikomi vietiniai šaldantys kompresai, skiriami nuskausminamieji ar priešuždegiminiai vaistai.


4. Fizioterapija ir pratimai – vėliau gali būti rekomenduojami tarpvietės raumenų stiprinimo (Kėgelio) pratimai, gerinantys gijimą ir funkciją.


5. Specializuotas gydymas – sudėtingesni, gilūs plyšimai gydomi ligoninėje, kartais prireikia chirurginės rekonstrukcijos.

Makšties ir tarpvietės plyšimai gimdant gali sukelti įvairias komplikacijas.

Dažniausios yra žaizdos infekcija ir uždegimas, kurie pasireiškia skausmu, paraudimu ar pūlingomis išskyromis. Gali atsirasti perteklinis kraujavimas arba hematomos susidarymas dėl pažeistų kraujagyslių.

Ilgainiui kartais išsivysto randų jautrumas ir audinių sustandėjimas, sukeliantis diskomfortą ar skausmą. Kai kuriais atvejais pasireiškia šlapimo ar išmatų nelaikymas, jei pažeidžiami tarpvietės raumenys ar nervai. Taip pat galimi lytinės funkcijos sutrikimai – skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu.

Retesniais atvejais plyšimai gali lemti ilgalaikį dubens dugno silpnumą, didinantį organų nusileidimo riziką.

Makšties ir tarpvietės plyšimų gimdant visiškai išvengti ne visada įmanoma, bet jų riziką galima sumažinti taikant tam tikras priemones.

Svarbiausia yra tinkamas gimdymo valdymas – akušerės ar gydytojo pagalba reguliuojant stūmimą ir vaisiaus galvutės išėjimą. Naudinga tarpvietės masažas nėštumo metu, kuris padidina audinių elastingumą.

Gimdymo metu padeda šiltos kompresijos ant tarpvietės, mažinančios audinių įtempimą.

Svarbu pasirinkti tinkamą gimdymo padėtį, kuri sumažina spaudimą tarpvietei.

Esant poreikiui, gali būti atliekama epiziotomija (tarpvietės įkirpimas), kai tai padeda išvengti nevaldomo plyšimo ir apsaugoti gilesnius audinius. Taip pat reikšmingas yra sąmoningas pasiruošimas gimdymui – tinkama kvėpavimo ir stūmimo technika.